Atlikėjų turtinių teisių kolektyvinis įgyvendinimas (administravimas) Lietuvoje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje, remiantis tyrimo vykdytojų atliktomis apklausomis, Lietuvos kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ataskaitomis ir kita informacija, analizuojama Lietuvos patirtis įgyvendinant atlikėjų teises kolektyvinio administravimo būdu, šio įgyvendinimo būdo reikšmė atlikėjų ekonominiams interesams ir jų teisiniam statusui. Siekiant įvertinti kolektyvinio administravimo teisinio reglamentavimo reikšmę efektyviam teisių įgyvendinimui, kartu analizuojamos šiai sričiai aktualios nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatos, teismų praktikos pavyzdžiai. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiamos atlikėjų teisių kolektyvinio įgyvendinimo (administravimo) prielaidos, specifika ir aktualūs statistikos duomenys, iliustruojantys šios veiklos efektyvumą ir plėtrą Lietuvoje. Antroji straipsnio dalis skirta atskirų atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo sričių analizei, siekiant įvertinti kolektyvinio teisių įgyvendinimo ekonominę reikšmę atlikėjams. Šioje dalyje, siekiant atskleisti probleminius teisių administravimo klausimus, kartu analizuojama ir kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai. Trečioji straipsnio dalis skirta atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo ateities perspektyvoms Lietuvoje, naujoms atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo sritims ir formoms. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose, įvertinus taikomų kolektyvinio administravimo formų ir būdų efektyvumą, atskleidžiami probleminiai atlikėjų teisių reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo aspektai Lietuvoje, taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų tobulinti atlikėjų teisių ir kolektyvinio administravimo formų ir būdų reglamentavimą.
The conclusion is drawn that Lithuanian performers have a disproportionately small share comparing to other right holders and this situation should be improved. The third part of the article inquires into future perspectives of collective management and the possibility to extend it in some respects. It is argued that the mandatory collective management should be extended to embrace the right for remuneration if the right of making performance available to the public is transferred or assigned to a producer and the proposed right to remuneration for broadcasting by wireless means and communication to the public of an audiovisual fixation.