Akademinis integralumas: nuo abstraktaus kalbėjimo apie akademinį sąžiningumą – prie jo vadybos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2014 |
Straipsnyje pristatoma integralumo samprata, jos platesnio taikymo galimybės Lietuvos universitetuose bei analizuojamos etikos institucionalizacijos problemos, siejant jų sprendimo būdus su akademinio integralumo vadyba. Straipsnio tikslas – atskleisti, jog integralumas organizacijų veiklose turi apibrėžtas prasmes, o akademinio integralumo įgyvendinimą lemia tam tikri universiteto organizaciniai procesai, moksliškai pagrįstas etikos infrastruktūros formavimas, t. y. tikslinga integralumo vadyba. Autorė fiksuoja egzistuojančias sociokultūrines nuostatas, kurios determinuoja mentalinius bei institucinius trukdžius integralumo koncepto taikymui, aiškina, jog instrumentinis akademinio integralumo diegimas naikina atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių ir faktų, neatitiktis tarp priimtų etikos kodekso normų ir jų įgyvendinimo praktikoje, vadinasi, tikslinga integralumo vadyba padeda įveikti akademines ydas ir institucines disfunkcijas, griaunančias aukštojo mokslo kokybę, prestižą ir patikimumą. Straipsnyje keliama problema, kaip taikant etikos vadybos priemones formuoti akademinį integralumą, tuo konstruojant sistemą, kuria visuomenė gali užtikrintai remtis, tvirtai pasitikėdama aukštojo mokslo diplomais, universitetų kredencialais, rengiamų specialistų kompetencijomis ir profesionalumu.
The paper deals with the analysis of academic integrity concept and its wider application possibilities in Lithuanian universities. It provides the analysis of ethics institutionalization problems in the field and relates the ways of their resolution through academic integrity management. The aim of the paper is to reveal that integrity in organization activity has definite meanings and to prove that integrity is valid when transferring from abstract talking to real building of academic integrity is taking place. The author also explains that the realization of academic integrity is stipulated by proper organizational processes, ethics infrastructure and presupposed by effective value management systems, which enforce operationalization of outstanding aims of higher education. The author traces existing in Lithuanian higher school structures social cultural attitudes that determine mental and institutional barriers for integrity concept establishing. She argues that instrumental application of academic integrity diminishes the gap between declared values and facts, as well as between established ethics norms and their realization in institutional practice. Thus, integrity management helps to eliminate academic misconduct and still existent multiple facts of academic dishonesty.If such situation remains, the value of higher education decreases. That is why the formation of academic integrity assures the way to improve the situation.