Nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens teisė kreiptis į teismą kaip teisminės gynybos realizavimo baudžiamajame procese prielaida
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje analizuojama nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens teisė kreiptis į teismą, kaip teisminės gynybos prieinamumo principo sudėtinė dalis, baudžiamąja teisine tvarka. Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota nuostata, kad teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą yra absoliuti, analizuojama kartu su tarptautinių teismų suformuota pozicija, kad teisė į teismą vadovaujantis proporcingumo ir kitais teisės principais gali būti ribojama. Straipsnio objektas yra nukentėjusiojo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos baudžiamojo proceso tvarka. Nukentėjusysis, kreipdamasis dėl pažeistų teisių gynybos, disponuoja teise reikalauti nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir teise reikalauti atlyginti žalą. Straipsnyje materialios nukentėjusiojo teisės detaliai neanalizuojamos, didesnį dėmesį kreipiant į dvi nukentėjusiojo asmens kreipimosi į teismą procesines formas. Išanalizavus Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismų praktiką bei doktrinos nuostatas, konstatuojama, kad sudėtingesnė į teismą kreipimosi tvarka yra privataus kaltinimo bylų procese. Straipsnyje daroma išvada, kad teisė į teisminę gynybą ir vėliau į teisingą teisinį procesą negali būti realizuota neužtikrinus veiksmingos nukentėjusiojo kreipimosi į teismą procedūros. Siekiant garantuoti veiksmingą asmens, nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos, teisių gynybą teisme, būtina jam kuo greičiau suteikti nukentėjusiojo procesinį statusą, išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nusikalstamos veikos aukoms suteikimo laiku klausimą, tinkamai interpretuoti perėjimo iš viešojo kaltinimo bylų proceso į privataus kaltinimo bylų procesą reguliuojančias normas.
After having analyzed the jurisprudence of the Constitutional Court of Lithuania, the judicial praxis and provisions of the doctrine, one can state that the order of appeal to the court is rather complicated in the process of the private prosecution. By taking into consideration the fact that the aggrieved person performs the accusatorial (prosecution) function in the proceedings of the private prosecution, the formal requirements are raised towards the claim. Such regulation must guarantee the right of the accused to know what he/she is charged with; however it complicates the possibilities of the victim to defend his/her rights in the course of the hearing. It is also pointed out, that the importance of rendering the legal aid, which is guaranteed by the state in cases when the person, aggrieved as a result of the criminal act, cannot make use of the legal services through his/her material circumstances and because of this cannot efficiently make use of their right to legal defence. In conclusion, the right to legal defence and later on towards a fair trial cannot be realized without having first secured an efficient procedure of the aggrieved person’s appeal to the court, and this process is drawn in the present article. Seeking to secure in court an efficient defence of the rights of a person who is a victim of a criminal act, , it is necessary to provide the aggrieved person with the accurate procedural status as soon as possible; to settle the question on timely rendering of the legal aid guaranteed by the state to the victims, who have suffered as a result of the criminal act; to make proper amendments of the legal provisions, which are regulating the transition of the public procedure of the prosecution into the procedure for private prosecution.