Comment traiter le retrait tardif d’une demande de décision préjudicielle
| Author | Affiliation |
|---|---|
Malenovský, Jiří |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Tuomet ir susikirto minėti požiūriai į prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Iš tiesų, jei prašymas priimti prejudicinį sprendimą vertinamas kaip papildomas instrumentas pagarbai individų teisėms, jų kildinamoms iš Sąjungos teisės, užtikrinti, tai, nacionaliniam teismui išsprendus ginčą ir patenkinus ieškovo reikalavimus, ESTT nebereikia priimti sprendimo. Tačiau, priešingai, jei prašymas priimti prejudicinį sprendimą suvokiamas kaip instrumentas, leidžiantis užtikrinti Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą, šis sprendimas gali pasirodyti būtinas. Iš tiesų, nepasisakydamas in abstracto, konkrečiu atveju priimamu prejudiciniu sprendimu Teismas įtvirtina aiškinimą, kuris turės būti taikomas visų 27 valstybių narių teismų visose panašiose bylose. Būtent šiuo atveju sprendimas gali išlikti būtinas, net jei nebelieka ginčo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Siekiant apsaugoti šį požiūrį į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, naujojo procedūros reglamento 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nuostata: „Teismas nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą tol, kol tokį prašymą pateikęs teismas jo neatsiėmė. Į prašymo atsiėmimą gali būti atsižvelgta iki pranešimo apie sprendimo paskelbimo datą įteikimo Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims“. Taip vėlyvas prašymo priimti prejudicinį sprendimą atsiėmimas buvo labai aiškiai apribotas laike, ir net jei toks prašymas bus pateiktas in extremis, Teismo sprendimas bus paskelbtas siekiant užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą.
In fact, without deciding in abstracto, the Court in its judgement will anchor an interpretation that should be applied in all similar cases in the courts of the 27 Member States. In this case, a judgment may still be necessary, even if the dispute before the national court ended off. In order to preserve this approach, the new Rules of Procedure now contain a provision in Article 100 (1) which reads as follows: “The Court shall remain seised of a request for a preliminary ruling for as long as it is not withdrawn by the court or tribunal which made that request to the Court. The withdrawal of a request may be taken into account until notice of the date of delivery of the judgment has been served on the interest persons referred to in Article 23 of the Statute”. Thus, the late withdrawal of a request for a preliminary ruling is clearly limited in time and, even if such removal would occur in extremis, the judgment of the Court will be delivered in the interest of interpretation and uniform application of Union law.