Resonance in Bruce Meyer sonnets
| Author | Affiliation |
|---|---|
Torralbo Caballero, Juan de Dios | University of Cordoba |
Lietuvos edukologijos universiteto leidykla |
| Date |
|---|
2016 |
Straipsnyje nagrinėjami itin produktyvaus šiuolaikinio, gim. 1957 m., Kanados poeto Bruce Meyer (Briusas Majeris) sonetų rinktinės „Metų laikai“ („The Seasons“), publikuotos 2014 m., metaliteratūriniai elementai ir sąskambiai su klasikine poezija bei literatūra. Sonetas nedažnai sutinkama nūdienos poezijos forma, juolab Kanados poezijoje, kuri siekia inovatyvių raiškos priemonių. Šio tyrimo tikslas yra trumpai apžvelgti pagrindines šiuolaikinės Kanados poezijos tendencijas ir jų kontekste pateikti kūrėjo B. Meyer sonetų ir jų sąskambių su klasikine literatūra ir poezija analizę. B. Meyer poetinės karjeros pradžioje Kanados poezijoje vyravo kiti standartai: tai buvo eksperimentinė, kvestionuojanti standartizuotą rašybą ir kalbos skambesį politinės pakraipos poezija. Tačiau B. Meyer nuo pat kūrybinio kelio pradžios siekė muzikalios poetinės kalbos, norėdamas, kad jo kanadietiškoji patirtis „dainuotų ir būtų įsimintina“. B. Meyer bando įtikinti skaitytojus ir plačiąją visuomenę, kad rimas, poezijos ritmas bei metras ir sąskambiai yra pozityvu, kad poezijos formos tradicijos turi būti vertinamos ir puoselėjamos, kadangi forma suteikia „papildomą sluoksnį prasmei“. 100 sonetų rinktinės analizė atskleidžia B. Meyer pastangas atgaivinti klasikinės literatūros soneto žanrą ir pritaikyti jį šiuolaikinei situacijai. Straipsnyje brėžiamos W. Shakespear, J. Donne, G. Herbert, J. Milton, J. Swift ir P. Neruda klasikinių sonetų bei literatūros kūrinių paralelės su B.Meyer sonetų eilėdara, metaliteratūriniais elementais, atsikartojančia, bet naujai suskambančia tematika ir įvaizdžiais. Meilės, tiksliau, sutuoktinių meilės tema yra būdinga visam šio sonetų rinkiniui, skirtam poeto žmonai Kerry (Keri). B. Meyer, įkvėptas pirminės žodžio „sonetas“ reikšmės - „tylus garsas, šnabždesys“ transformuoja dviejų žmonių gyvenimo akimirkas į mažus poetinius paveikslus, įprasmindamas juos ir suteikdamas svarbą jų skaitytojui. Kaip ir keletas poeto pirmtakų, B. Meyer atsisako pradžioje teikti soneto antraštę. Pavadinimai pateikiami laužtiniuose skliaustuose po kūriniu, kadangi akimirka ir jos prasmė gali būti pilniau suvokta tik po to, kai ji baigiasi. Straipsnyje pateikiama įvairių laikotarpių literatūros bei poezijos ryšių ir sąskambių analizė B.Meyer sonetuose išryškina šio, dar mažai žinomo Lietuvoje, Kanados poeto kūrybos savitumą.
This paper examines intertextual and metaliterary ingredients that resonate in the collection of sonnets “The Seasons” (2014) by a prolific contemporary Canadian poet Bruce Meyer (1957). The sonnet is hardly characteristic of contemporary poetry situation, moreover to the Canadian poetry, which has strived for innovative forms of expression. The aim of the present research is to offer a short overview of the main trends in contemporary Canadian poetry and to analyse one particular form of the traditional poetry – the sonnet – in creations of B. Meyer, tracing the resonance of classical literature structure, themes and images in them. The verse of B. Meyer’s sonnets demonstrates the quality of sound that stays clear and deep in meaning. At the time B. Meyer’s poetic career started, the standards of Canadian poetry were very different and experimental poetry prevailed. The poet wishes and strives for music in the language, his Canadian experience “to sing and to be memorable because it could be repeated”. B. Meyer tries to convince readers and general public that rhyme, meter and prosody are not evils, that the tradition of poetry form is to be valued, because the form is an extra layer of meaning. The analysis of the collection of 100 sonnets presents B. Meyer’s efforts to revive the literary genre of classic sonnet, to adapt it to contemporary times. Parallels with classical sonnets and texts of W. Shakespeare, J. Donne, G. Herbert, J. Milton, J .Swift and P. Neruda are traced in the sonnet construction techniques, literary overtones, recurrent topics and images. Love, and more specifically, marital love, theme runs through a hundred of sonnets in this collection dedicated to the poet’s wife Kerry. Inspired by the original meaning of the word “sonnet” (“a little sound”), B. Meyer transforms the poetic form into a series of portraits that record the intimate moments in the lives of two people which are equally important and meaningful to his poetry readers. B. Meyer purposefully breaks with the title giving tradition to his sonnets in line with some of his poetic predecessors. The paper focuses on the ways several creations by renowned poets resonate in B. Meyer’s sonnets.