Kai kurie kolektyvinio sutartinio darbo santykių teisinio reguliavimo skatinimo probleminiai aspektai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Kolektyvinė sutartis yra svarbus darbo teisės šaltinis, nuo kurio, be kita ko, priklauso darbo santykių teisinio reguliavimo efektyvumas. Reaguojant į tai, kad socialinė partnerystė Lietuvoje plėtojama vangiai, darbo santykių reguliavimo kolektyvinėmis sutartimis aprėptis yra itin maža, o kolektyvinės sutartys sudaromos iš esmės tik įmonių lygiu, straipsnyje nagrinėjama, kaip, reguliuojant darbo santykius, Lietuvai sekasi įgyvendinti tarptautinį įsipareigojimą – skatinti kolektyvinį sutartinį teisinį reguliavimą. Nurodomi veiksniai, lemiantys ribotas valstybės galimybes daryti įtaką kolektyvinių sutarčių sudarymui, pristatomos priemonės, kuriomis šis procesas Lietuvoje yra ir galėtų būti skatinamas. Nagrinėjamos problematikos kontekste atskleidžiami kai kurie šiuo metu galiojančio darbo santykių teisinio reguliavimo probleminiai aspektai ir pateikiamas jų vertinimas.
by increasing the social partner’s financial self-support, also by instituting tools to raise the social partner’s organizational capability), as well as by making preconditions to make real influence for labour relations regulating them by means of collective agreements (inter alia, by gradually reducing regulation of labour relations by means of normative legal acts, by coordination of the in favorem and in peius principles in collective labour law, by making preconditions to grant the erga omnes powers for collective agreements). This article proposes social partners to burnish their image while seeking for society support. In order to increase the guarantees of the active members of trade unions for their supplement risk, the author proposes to make amendments to Article 19 chapter 1 of Labour Code of the Republic of Lithuania. It is emphasized that the coordination of the in favorem and in peius principles in collective labour law ensures the protection of the rights of the employees while increasing the flexibility of labour law even when the employees are not represented by trade unions or work councils; also the opportunity of the effective administration of the corporate risks of the employees by means of collective agreements is given for those social partners who are active and socially responsible.