Multikultūralizmo kontekstualizavimas, sampratos įvairovė ir modeliai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Šiandieniniame pasaulyje visos visuomenės daugiau ar mažiau susiduria su multikultūralizmo reiškiniu. Susidūrimas tarp skirtingų kultūrų, istorijų bei patirčių žmonių tampa vis kasdieniškesniu, eiliniu įvykiu. Bet nepaisant šio reiškinio artumo ir aktualumo į jį dažniausiai nėra gilinimasi ir jo sudėtingumas yra nuvertinamas, kas sudaro prielaidą formuotis netinkamoms multikultūralizmo iššūkių įveikimo politikoms. Norint suprasti šį reiškinį ir tinkamai jį traktuoti, visų pirma svarbu suvokti, kad jis yra neišvengiamas žmonijos raidos rezultatas, besivystantis kitų tarpusavyje susijusių šiuolaikinių procesų, t. y. nacionalinės valstybės erozijos, globalizacijos ir tinklo visuomenės susiformavimo bei klestėjimo, kontekste. Yra svarbu paisyti multikultūralizmo sąvokos daugialypiškumo – ji neturi apibrėžtų bruožų ir vienos universalios prasmės, kadangi jos suvokimas priklauso nuo kiekvienos šalies istorinės raidos ypatumų bei politinės kultūros realybės. Nepaisydami šio reiškinio suvokimo įvairovės galime kalbėti apie du pagrindinius modelius, kuriais valstybės gali remtis, susidūrusios su multikultūralizmo iššūkiais, – konservatyvųjį ir emancipatyvųjį. Valdžios bei daugumos atsakomybė yra akcentuojama, tačiau būtina atsižvelgti ir į mažumos vaidmenį sėkmingam multikultūrinės visuomenės funkcionavimui. Taigi multikultūralizmo kontekstualizavimas žmonijos raidos procese, šio reiškinio sudėtingumo akcentavimas, galimų atsakų į jo iššūkius nušvietimas bei daugumos ir mažumos atsakomybės apibrėžimas multikultūralinėje visuomenėje – tai yra šio straipsnio indėlis į multikultūralizmo teorinį diskursą.
The researchers have different visions about how they should respond to the multiculturalism’s challenges. Often the response to the issue devides experts into two major groups: to the conservative and to the emancipatory group. The way the first group chose as an answer to the issue leads to inequality, it seeks the possibility to avoid foreigners or isolate, or assimilate them. The second group promotes the way that leads to equality in society and it can be divided into two alternative modes: 1. The State is neutral as far as possible with the emphasis on complete equality; 2. The State is active and looks for protection of differences, and thus is trying to ensure the real equality. Both groups emphasize the responsibility of the majority and the government, but it is also necessary to consider the responsibility of the minority for successful functioning of multicultural society. An enhanced role for minorities in the multicultural society depends on their own disposition to be flexible and open to interaction, to become more active and more important to the entire society. The article analyses the works of leading experts related on multiculturalism issues, the works of J. M. André, J. Rawls, M. Nussbaun, H. Tajfel, M. Walzer, S. Moscovici, M. Castells, C. Taylor, W. Kimlickos and others.