Kas yra teisinga privalomo akcijų pardavimo (pirkimo) kaina Lietuvoje?
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Dėl privalomo akcijų pardavimo/pirkimo „teisingos“ kainos kyla nemažai teisminių ginčų. Neabejotina, kad dalis šių ginčų kyla dėl to, jog teisės aktai nenumato išsamių ir aiškių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tokia kaina galėtų būti nustatoma. Šio darbo autorius, taikydamas tradicines formaliosios logikos technikas (sisteminę analizę, redukciją ir dedukciją), sieks atsakyti į klausimą‚ kas yra teisinga privalomo akcijų pardavimo (supirkimo) kaina Lietuvoje, t. y. nustatyti, kokia privalomo akcijų pardavimo/pirkimo kaina yra ir turėtų būti laikoma teisinga, kokiais kriterijais ir metodais ji yra nustatoma, bei įvertinti tokios kainos priimtinumą akcininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu.
The investigation showed that neither Lithuanian courts, nor the Securities Commission share the same understanding in regard to standards and methods that they have to employ in order to determine a price of squeeze-out and sell-out, which could be considered as “fair.” However, it is more or less clear that both the judiciary and the Securities Commission agree that determination of a “fair” squeeze-out and sell-out price should not be limited to a particular standard or method. Generally, the author of this paper finds that it is likely that a fair squeeze-out/sell-out price can be defined as the value of shares at the moment of squeeze-out/buy-out, which is defined according to one of the widely accepted methods and which is higher that the market prices of the shares under squeeze-out/sell-out. The author of this paper also suggests that the fair squeeze-out/sell-out price could also be defined as the intrinsic value of shares at the moment of squeeze-out/buy-out, i.e. a proportionate value in a going concern (a value of a target company), which on its own term is defined under discounted cash flow method.