Laidavimo sutarties ginčijimas: teorinės ir praktinės problemos
Mykolas Romeris University |
| Date Issued |
|---|
2013 |
Straipsnio autorė, atsižvelgdama į 2008–2010 m. Lietuvoje nuvilnijusios juridinių asmenų bankrotų bangos nulemtą laidavimo sutarčių ginčijimo eros pradžią ir į iš esmės menką laidavimo sutarčių nuginčijimo galimybę, analizuoja Lietuvos Respublikos teismuose neprofesionalių laiduotojų pasirinktus sutarčių ginčijimo pagrindus, apibendrina ieškinių tenkinimo statistiką, analizuoja ir lygina šiuo klausimu formuojamą užsienio valstybių praktiką. Straipsnyje bandomi atriboti vartojimo ir / ar verslo tikslu sudaryti laidavimo sandoriai, vertinama kiekvieno iš jų nuginčijimo tikimybė, pateikiama kriterijų, kuriais remiasi ir / ar turėtų remtis teismai, analizė, aptariama pagrindinės prievolės (ne) ginčijimo įtaka laidavimo sutarties galiojimui kvestionuoti.
Secondly, lower Lithuanian courts do not take into account the question of balance of interests of the borrower, the lender and the guarantor. Unfortunately, many cases do not pass the selection to the Supreme Court of the Republic of Lithuania that has to ensure uniform court practice of courts of general jurisdiction in Lithuania by means of precedents formulated in the cassation rulings. Thirdly, plaintiffs are often trying to make surety contracts voidable due to the lack of will or the lack of experience, which are subjective criteria, and it is hard to prove them, whereas courts tend to use objective bonus pater familias criteria. Therefore, to prove the legal grounds for the plaintiff is even more difficult. It must be noticed that the plaintiffs do not exercise their procedural rights properly as well, e.g., they do not try to use Article No. 1.81 of the Civil Code of the Republic of Lithuania (contracts contrary to public policy or good morals) or Article No. 3.85 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, which could be an appropriate basis for them. Also, the plaintiffs do not tend to claim for contracts’ amendments. The author states that besides the economic interest of the surety and the disproportion of surety assets and liabilities, economic efficiency should be considered as one of the factors justifying legal intervention to contractual relationships.