Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką : švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektas
Brazienė, Rūta |
Mikutavičienė, Inga |
The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review.
Perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra sąlygojamas daugelio tarpusavyje sąveikaujančių subjektyvių ir struktūrinių veiksnių, t. y. specifinio šalies sociokultūrinio konteksto, demografinių veiksnių, darbo rinkos, švietimo sistemos organizavimo ir struktūros, valstybės vaidmens formuojant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra dinaminis procesas, atskleidžiantis, jog jaunimo įsitraukimas į darbo rinką yra reguliuojamas, o ne tik individualių išteklių pasekmė. Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos švietimo, darbo rinkos ir užimtumo politikos kuriamos jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką prielaidos. Švietimo, darbo rinkos ir užimtumo politikos analizė apėmė strateginių dokumentų, teisės aktų, strategijų įgyvendinimo programų ir planų, valstybinės reikšmės projektų, aprašų. apžvalgą ir kritinę refleksiją.