Veiksnių, turinčių įtakos kaupimo privačiuose pensijų fonduose efektyvumui, tyrimas
Liutvinavičius, Marius |
Sakalauskas, Virgilijus |
Currently Lithuania has an old-age pension system of three pillars. Unfortunately, when making an investment decision, too few factors are used that affect strategy effectiveness. It is necessary to develop tools to better assess the risks and more accurately simulate the potential long-term investment scenarios. The article deals with the investment strategy to the second and third pillar pension funds in order to maximize investment returns and reduce risks. A smart software tool allows you to simulate an accrual depending on the rate of return, the accumulation period, the level of contributions, the fund’s profitability and other factors. The study shows that using the Social Insurance Fund contributions, personal contributions and the state provided additives can accumulate significantly greater amounts of money than collecting only the second pillar pension funds contributions. For implementation of the proposed methodology it is necessary to ensure a minimum level of personal pension scheme members fundraising to the third pillar pension funds. On the other hand, the study revealed that in some cases investment to private pension funds can be useless. Private pension funds have become popular between unprofessional investors who don’t have sufficient knowledge. Research shows that financial institutions do not always provide the optimal proposals. Advanced software tools can help make better investment decisions. Commercial tools usually show potential profits of investment, but not always pay sufficient attention to potential risks. This article analyzes both good and bad investment scenarios.
Tikslas. Šiuo metu Lietuvoje veikia trijų pakopų kaupimo senatvės pensijai sistema. Deja, sudarant pensijų kaupimo sutartis, įvertinama per mažai veiksnių, turinčių įtakos kaupimo strategijos efektyvumui. Straipsnio tikslas yra sukurti programinį įrankį, leidžiantį geriau įvertinti kaupimo riziką bei tiksliau modeliuoti galimus ilgalaikio kaupimo scenarijus. Metodologija. Straipsnyje nagrinėjama investavimo strategija į antros ir trečios pakopos pensijų fondus, siekiant maksimaliai padidinti investicijų grąžą ir sumažinti riziką. Sukurtu programiniu įrankiu modeliuojami įvairūs kaupimo scenarijai. Analizuojama kaupimo trukmės, įmokų į pensijų fondus dydžio, valdymo įmonių taikomų mokesčių, fondų pelningumo rodiklių įtaka sukauptai pinigų sumai. Keičiant šių veiksnių reikšmes tiriama, kokią įtaką jie daro kaupimo efektyvumui. Rezultatai. Tyrimas ir atliktas modeliavimas rodo, kad, panaudojant „Sodros“ įmokas, asmenines lėšas bei valstybės teikiamus priedus, galima sukaupti gerokai didesnes sumas nei investuojant tik į antros pakopos pensijų fondus. Siūlomos metodikos įgyvendinimui reikia užtikrinti bent minimalų asmeninių pensijos sistemos dalyvių lėšų pritraukimą į trečios pakopos pensijų fondus. Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad tam tikrais atvejais kaupimas trečios pakopos pensijų fonduose gali būti nenaudingas. Praktinė reikšmė. Privatūs pensijų fondai tapo labai populiarūs tarp neprofesionalių investuotojų. Deja, finansų įmonės ne visuomet pateikia objektyvius pasiūlymus bei išsamią informaciją. Siūlomas programinis įrankis gali padėti priimti pelningą investicinį sprendimą. Originalumas/vertingumas. Finansų įmonių, kurios siūlo investuoti į privačius pensijų fondus, naudojamos skaičiuoklės ne visada pakankamai gerai įvertina investavimo riziką. Dažniausiai pateikiami optimistiniai scenarijai, kuriais vadovaujantis yra lengviau parduoti savo produktą. Šio tyrimo metu analizuojami tiek optimistiniai, tiek pesimistiniai scenarijai, padedantys susidaryti realų kaupimo naudingumo vaizdą. Tyrimo ribotumas. Jeigu investicijų grąža smarkiai svyruoja per investavimo laikotarpį, o įmokų dydis ir periodiškumas nepastovūs, tuomet vidutinės metinės grąžos naudojimas skaičiavimuose gali lemti netikslius rezultatus.