Socioedukacinio darbo su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ypatumai: diagnostinės-eksperimentinės studijos rezultatai
Piščalkienė, Viktorija |
Merkys, Gediminas |
Bražienė, Nijolė |
The article analyses attention deficit hyperactivity disorder (AD/HD) from the socio-educational viewpoint. It is pointed out that teachers, social workers very often meet children with AD/HD. It is states that there are no created and/or adapted research instruments allowing to identify AD/HD from socio-educational viewpoint and to record children with AD/HD purposeful educational alterations. In the context of Lithuanian educational conditions there are no adapted educational means (techniques) that could help develop primary school children with AD/HD cognitive abilities and social behavior. In the context of such problem the author tried to project what organizational forms and integral educational methods are effective in developing children with AD/HD cognitive abilities and social behavior. Diagnostic research confirmed the hypothesis that primary school children with AD/HD differ from mixed primary school children group according to cognitive and social characteristics. Experimental research proved the hypothesis that cognitive behavior training and story telling methods applies in experimental education conditions in primary school children with AD/HD group, resulted in positive cognitive and social behavior alterations.
Straipsnyje nagrinėjamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (AD/HD) socioedukaciniu požiūriu. Pabrėžiama, jog su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pedagogai, socialiniai darbuotojai susiduria labai dažnai. Konstatuojama, jog nėra parengtų ir/arba adaptuotų tyrimų instrumentų, leidžiančių identifikuoti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą socioedukaciniu aspektu bei fiksuoti kryptingus mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ugdymo(-si) pokyčius. Lietuvos švietimo kultūrinio konteksto sąlygomis nėra adaptuotų edukacinių priemonių (metodikų), padedančių kryptingai ugdyti pradinių klasių mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pažintinius gebėjimus bei socialinį elgesį. Sprendžiant šią problemą buvo siekiama numatyti, kokios organizacinės formos bei integralūs ugdymo metodai, taikomi racionaliomis organizacinėmis sąnaudomis, veiksmingi ugdant hiperaktyvių vaikų pažintinius gebėjimus ir socialinį elgesį. Diagnostinis tyrimas leido patvirtinti hipotezę, kad pradinių klasių mokiniai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pagal kognityvines ir socialines savybes skiriasi nuo mišrios tokio pat amžiaus mokinių grupės. Eksperimentinis tyrimas leidžia patvirtinti hipotezę, jog kognityvines elgesio pratybos ir pasakų metodai taikomi eksperimentinio ugdymo sąlygomis vienalytėje pradinių klasių hiperaktyvių mokinių grupėje leidžia pasiekti pozityvių kognityvinių ir socialinio elgesio pokyčių.