Politinių partijų teisinio statuso raidos antroji pakopa
| Author(s) |
|---|
Šileikis, Egidijus |
| Date Issued |
|---|
2005 |
Lietuvos konstitucinės teisės mokslo pradininko M. Romerio 1935 m. publikuoti samprotavimai apie politinių partijų jurisprudencinio tyrinėjimo reikšmę iki šiol nesulaukė pakankamo atgarsio. Tokiai spragai veiksmingai salinti dabar susidarė itin palanki padėtis. Seimo teisėkūra 2004 m, leidžia kalbėti apie politinių partijų teisinės padėties raidos antrąja pakopą tuo požiūriu, kad kodifikuotas ir iš esmės patobulintas partijų finansavimo bei jo kontrolės reglamentavimas (mini kodekso Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas pavidalu) ir patvirtinta nauja Politinių partijų įstatymo redakcija, kurioje, deja, redukuotos originalios - tik partijoms adresuotos - viešosios teisės nuostatos ir pagausintos blanketinės nuorodos į bendrojo pobūdžio Civilinio kodekso nuostatas. Tokie naujadarai verti ypač didelio konstitucinės teisės mokslo dėmesio, kadangi minėtą Politinių partijų įstatymo modifikacija iš esmės lėmė civilinės teisės raida, tiksliau naujojo Civilinio kodekso, kvalifikavusio partijas kaip viešuosius juridinius asmenis, įsigaliojimas ir Juridinių asmenų registro veikimas. Viena vertus, pagal Lietuvos konstitucijos dvasią politinės partijos įstatymų lygmeniu neturėtų būti pernelyg siejamos su civilinės teisės sistema, tapatinamos su kitais juridiniais asmenimis, kuriuos valstybės įmonė „Registrų centras" įtraukia j juridinių asmenų registrą. Kita vertus, galima abejoti, ar įstatymų leidėjo sukurtas partijų viešasis subjektiškumas formaliai atitinka Konstitucija (35 str.), kurioje apie partijas teigiamai (expresis verbis) kalbama ne valstybės organizavimo pagrindų, bet piliečių subjektinių galimybių kontekste. Apskritai antroji partijų teisinio statuso raidos pakopa kupina diskutuotinų aspektų, kurie negali būti laikomi tik politologijos tyrinėjimų sritimi.
In 1935 published reasoning of M. Romeris, the founder of Lithuanian constitutional law science, as to the significance of jurisprudence research of political parties has not been paid the adequate attention until now. At present a notably favourable situation has emerged to effectively exclude this gap. The legislation of Seimas in 2004 allows to speak about the "second generation" of the legal status of political parties in a view that the regulation of financing of political parties and its control was codified and essentially improved (in the shape of mini-code ’’The Law on Financing of Political Parties and Political Campaigns and Control of Financing"), also a new wording of the Law on Political Parties was approved, which, unfortunately, reduced the amount of rules of public law specifically addressed to political parties and directed more at the provisions of the Civil Code. [...]