Savanorių vaidmuo įgyvendinant vaikų socialinės gerovės programas bendruomenėje
Jonutytė, Ilona |
Global social changes of the society have strengthened the need of improvement of children's protection, but at the same time the development functions of family and community have weakened. Today the government can't and even does not want to monopolize the decisions of childhood issues, that is why the issues of children's improvement gain help from non-governmental organizations (NGO) in democratic countries. NGOs often inspire and activate voluntary help that provide community members with social services. This article iš based on the research (of the foreign countries) on the understanding of communities and the significance of voluntary help implementing programs of social improvement. Based on the interpretation of the research results, it is shown that, thanks to community's voluntary activities, there are many opportunities to implement social improvement programs, which reflect the needs of children. The community voluntary activities cover various functions: the creation of social improvement programs and their realization, mediation between children and adults, between children and the community and between children and professionals. In addition, the research data indicates that the preparation of volunteers is necessary for the implementation of child social improvement programs as well as their on-going support and active encouragement seeking for the volunteer's continuity in community activities.
Visaapimantys socialiniai visuomenes pokyčiai sustiprino vaikų socialines geroves apsaugos poreikį ir kartu susilpnino šeimos ir bendruomenės ugdomąsias funkcijas. Tokiame kontekste vaikų socialinė gerovė tampa socialinės politikos prioritetine sritimi. Šiandien vyriausybė ne tik nebegali, bet ir nebenori viena spręsti vaikų problemas, todėl demokratinėse šalyse jas padeda spręsti Ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). MVO dažniausiai skatina ir aktyvina savanorišką pagalbą, telkia socialines paslaugas bendruomenės nariams. Straipsnyje, remiantis užsienio autorių tyrimais, atskleidžiama bendruomenės samprata, savanoriškos pagalbos, teikiamos įgyvendinant socialinės gerovės programas, ypatumai. Analizuojami savanoriškos veiklos modeliai užsienio šalyse, daug dėmesio skiriama savanorystei Lietuvoje apibūdinti. Pateikiami tyrimo rezultatai, nusakantys savanorišką socialinį darbą, atskleidžiantys jaunimo savanoriškos veiklos ypatumus: jų motyvus, darbo sritis, skatinimo formas, pasirengimo savanoriškai veiklai lygį. Tyrimo rezultatų Interpretacijos pagrindu parodoma, Jog bendruomenė per savanorišką veiklą turi nemažai galimybių įgyvendinti socialinės gerovės programas, atitinkančias tikruosius vaikų poreikius. Savanorio veikla bendruomenėje aprėpia kelias funkcijas: socialinės gerovės programų kūrimą ir vykdymą, tarpininkavimą tarp valko ir formalių socialinės pagalbos institucijų, siekiančių užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją. Pastaroji funkcija straipsnyje ypač pabrėžiama, parodoma, jog savanoriai gali telkti ne tik tiesioginę socialinę pagalbą vaikams, bet ir būti vaiko ir suaugusiųjų, vaiko ir bendruomenės, vaiko ir profesionalų tarpininkai. Tyrimo duomenų analizė parodė ir tai, Jog būtina iš anksto rengti savanorius įgyvendinti bei nuolat palaikyti socialinės gerovės vaikams programas, aktyviai Juos skatinti siekiant savanorių veiklos tęstinumo bendruomenėje. Straipsnį sudaro trys pagrindinės struktūrinės dalys. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama bendruomenės samprata, savanorių socialinės veiklos ypatumai. Antroje dalyje analizuojami savanoriškos socialinės veiklos modeliai Vakarų šalyse savanorių veiklos aspektu. Trečioje dalyje nagrinėjamas savanorystės Lietuvoje Ir savanorių dalyvavimo veikloje, kuria įgyvendinamos valkų gerovės programos, ypatumai.