Looking for the conceptual basis of staff learning and knowledge creation at public institutions: questioning the Dewey‘s theory
Jucevičienė, Palmira |
The paper seeks to answer the question if Dewey‘s theory could be applied as a conceptual basis for the staff learning and knowledge creation while performing the organizational tasks in public institutions in the same way as it is used in educational settings in order to enable learning of the future public servants. The method of literature analysis is used. The paper consists of three parts. The first part aims to reveal the main points of Dewey‘s theory of „learning by doing“ that could be questionable from the „knowledge professionals“ perspective. This part also shows that „learning by doing“ as student‘s activity at the educational institution is not the same as professional‘s activity at work (particularly – in public institution). The second part reveals what learning processes are hidden inside „doing by learning“ as a work process that is going on in the cotemporary organizations, particularly – in public institutions. The third part provides an insight from “learning by doing” to “doing by learning”: where does the conceptual shift lie? The paper is presented with conclusions and guideling for future research.
Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, ar Diujo teorija gali būti teorinis pagrindas aiškinti viešųjų institucijų (taip pat ir verslo organizacijų) darbuotojų mokymąsi ir žinių kūrimą, siekiant organizacinių tikslų. Tiksliau – ar ši teorija šiuo aspektu gali būti taikoma lygiai taip pat, kaip taikoma švietimo institucijose siekiant įgalinti besimokančių asmenų aktyvų, praktika grįstą mokymosi procesą. Siekiant šio tikslo, atliekamas teorinis tyrimas, taikant mokslinės literatūros analizę ir lauko studiją, paremtą stebėjimu, diskusija ir Focus grupės metodu. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama Diujo „mokymosi veikloje“ teorijos esmė: kodėl ji tinka aiškinti mokinių, studentų mokymosi proceso aktyvinimą ir kodėl atsiranda neaiškumų šią teoriją bandant taikyti darbuotojų veiklai, dėl kurios darbuotojai tobulėja. Tokie klausimai ypač kyla kalbant apie vadinamąją žinių organizaciją (tokia gali būti ir viešoji institucija, ir verslo organizacija) ir jų darbuotojus – žinių profesionalus. Antrojoje dalyje, gilinantis į jau minėtus klausimus, atskleidžiami darbuotojų žinių organizacijoje (tarp jų ir viešosios vadybos specialistų) darbo ir tobulėjimo ypatumai. Jie padeda įrodyti, kad darbo organizacijose (joms priskiriamos ir viešosios institucijos) reikia kalbėti ne apie „mokymąsi veikloje“, bet apie „darbą mokantis“. Trečiajame skyriuje gilinamasi į „mokymosi veikloje“ ir „darbo mokantis“ skirtumų priežastis. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir klausimai, reikalaujantys tolesnių tyrimų.