Bylų dėl streikų teisėtumo nagrinėjimo Lietuvos teismuose ypatumai
Petrylaitė, Daiva |
This article examines the Lithuanian case law dealing with employment disputes arising from the right to strike and examines cases on illegal strikes. The labour cases arising from individual labour relations also are analysing in this article, as there are connected with the issues of collective labour relations. This article aims to analyse the 2003-2014 year judicial practice examples in labour cases arising from collective labour relations, to reveal their essential features and miscarriage of justice in applying labour law norms. The study focused on the first-instance case law, as the majority of cases are not judge in the next instances. However, in cases where the dispute has been appealed in the appeal and cassation procedures, the case law of the higher courts are also discussed and the changes and new interpretation of the case law are represented. Analyses of the case law, as well as the evaluation of its doctrinal background are presented in this article. The judicial practice is assessing of the existing national and international legal standards context. The article ends with conclusions and proposals for the improvement of the judicial practice.
Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos teismų praktika sprendžiant darbo bylas (ginčus), kylančias dėl streikų pripažinimo neteisėtais ar dėl jų teisėtumo patikrinimo. Tiriant 2003–2014 m. teismų praktikos pavyzdžius vadinamosiose „streikų bylose“, atskleidžiami jų esminiai bruožai, klaidos taikant materialiąją darbo teisę ir pan. Tyrime orientuojamasi į pirmosios instancijos teismų praktiką, nes daugelis bylų nėra skundžiamos ir toliau nebenagrinėjamos. Tačiau aptariama ir aukštesnės instancijos teismų praktika tais atvejais, kai ginčai buvo skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, atskleidžiant tos praktikos pokyčius ir pakitusią interpretaciją. Pateikiamas doktrininis teismų praktikos vertinimas, galimo jos tobulinimo pasiūlymų, numatomos ateities tendencijos. Pavyzdžiui, tarptautiniai darbo teisės standartai formuoja aiškią nuostatą kolektyvinių veiksmų imtis tik tais atvejais, kai kyla ginčas nepavykus kolektyvinėms deryboms dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar pakeitimo. Lietuvoje šis principas nėra įgyvendintas, todėl rekomenduojama teisės aktais užtikrinti, kad teisė streikuoti gali būti įgyvendinama tik kolektyvinių interesų darbo ginčų, bet ne kolektyvinių teisės darbo ginčų atveju.