Mokslo įrodymais grįstos tabako ir alkoholio kontrolės politikos formavimo vertinimas: Lietuvos Respublikos Seimo narių balsavimų retrospektyvi analizė
Štelemėkas, Mindaugas |
Liutkutė, Vaida |
Goštautaitė Midttun, Nijolė |
Veryga, Aurelijus |
Ivanauskienė, Rugilė |
Goal. To develop the instrument for monitoring and assessment of the Members of Parliament (MP) voting patterns on tobacco and alcohol control policy and present main results of the changes in voting indicator (rating) during 2012–2015. Methodology. Analysis was conducted using statistical data of MP voting on the issues of the tobacco and alcohol control policy publicly available on the internet page of the Parliament of the Republic of Lithuania. Final analysis included 57 law amendments voted on between 16th of November, 2012 and 30th of June, 2015, after assessment of their potentially positive or negative impact on public health. The instrument is used to assess individual MPs and political parliamentary factions based on their votes on the issues of tobacco and alcohol control policy. The final rating was based on calculating weight coefficient depending of the MP vote having the potentially positive or negative impact on public health. A sum of each MPs positive and negative votes was then converted into 10 point scoring system, with the worst assessment of 0 and best – 10. Overall assessment of each Parliamentary faction was calculated as an average of the scores of individual faction members. Results. The instrument for assessment of the Republic of Lithuania MPs voting patterns has been developed and implemented for the six Parliamentary sessions during 2012– 2016. On average 75 MPs voted per voting round (min. 38; max. 114) through 57 voting rounds included in the final analysis. Out of 146 current and former MPs assessed with this instrument 58 percent received less than 5 points (negative assessment), 27 percent were assessed 5-7 points, 13 percent received 8 points and 2 percent – 9-10 points. The assessment of the Parliamentary factions revealed differences between individual voting pattern and that of a political group to which MP belongs. Highest assessments were received by the Lithuanian Polish Election Action and Lithuanian Homeland Union and Lithuanian Christian Democratic political groups (accordingly 6.3 and 5.9 points). Labour party and Order and Justice political groups received barely positive assessment (accordingly 5.1 and 5.3 point). Negative assessments were received by the Liberal Movement political group (2.3 points), the Lithuanian Socialdemocratic Party political group (4.4 point) and the Mixed parliament political group (4.6 point). Conclusions. Assessment of the MP voting patterns has revealed differences between individual MPs and political factions voting rating, also large differences within factions. Over half of the MPS received negative rating assessments. Non-attendance of the Parliamentary meetings by MPs had a significant impact on their negative rating. Instrument is suitable for monitoring individual MPs and political factions inclination to favour public heath interest.
Tikslas. Sukurti LR Seimo narių balsavimo tabako ir alkoholio kontrolės politikos srityje vertinimo instrumentą bei pristatyti pagrindinius balsavimo rodiklio (reitingo) rezultatus, apibendrinančius 2012–2015 m. LR Seimo narių balsavimus. Tyrimo metodika. Remiantis LR Seimo interneto svetainėje pateikiama balsavimų tabako ir alkoholio kontrolės politikos klausimais statistika, analizuoti 57 visuomenės sveikatos požiūriu teigiami ir neigiami balsavimai, vykę nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Tyrime vystomas metodinis instrumentas, kuris padeda įvertinti tabako ir alkoholio kontrolės politikos klausimais balsuojančius LR Seimo narius ir frakcijas. LR Seimo narių įvertinimai skaičiuoti sumuojant kiekvieną balsą, prilygintą atitinkamam svorio koeficientui, atsižvelgiant į tai, ar balsuota teigiamai, neigiamai, susilaikyta arba iš viso nedalyvauta posėdžio balsavime. Susumuota kiekvieno LR Seimo nario teigiamų ir neigiamų balsų (svorio koeficientų) suma buvo paversta į 10 balų vertinimo sistemą, kur blogiausias įvertinimas yra 0 balų, o geriausias – 10. Bendras LR Seimo frakcijų įvertinimas gautas išvedant vidurkį iš tabako ir alkoholio srities įvertinimų. Rezultatai. Sukūrus ir pritaikius LR Seimo narių balsavimų vertinimo instrumentą šešių 2012–2016 m. LR Seimo kadencijos sesijų laikotarpiui, nustatyta, kad viso per 57 balsavimus tabako ir alkoholio kontrolės politikos klausimais vidutiniškai balsavo 75 LR Seimo nariai (mažiausiai – 38; daugiausia – 114). Iš 146 įvertintų buvusių ir esamų LR Seimo narių 58 proc. buvo įvertinti mažiau nei 5 balais (neigiami įvertinimai), 27 proc. įvertinti 5–7 balais, 13 proc. – 8 balais ir 2 proc. – 9–10 balų. LR Seimo frakcijų įvertinimai atspindi įvertinimų sklaidą tarp joms priklausančių LR Seimo narių. Aukščiausi įvertinimai teko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoms (atitinkamai 6,3 ir 5,9 balo). Darbo partijos bei „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos vos viršijo teigiamo įverčio ribą (atitinkamai 5,1 ir 5,3 balo). Neigiami įvertinimai skirti Liberalų sąjūdžio frakcijai (2,3 balo), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai (4,4 balo) bei Mišriai Seimo narių grupei (4,6 balo). Išvados. Įvertinus LR Seimo narių balsavimus, matyti dideli skirtumai tarp individualių LR Seimo narių balsų, priklausančių toms pačioms frakcijoms. Daugiau kaip pusė LR Seimo narių gavo neigiamus įvertinimus, kuriuos lėmė dažnas nedalyvavimas LR Seimo posėdžių balsavimuose.