Nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios bendradarbiavimas įgyvendinant šeimos politiką: Kauno miesto savivaldybės atvejis
Vorevičienė, Jurgita |
Butkevičienė, Eglė |
Seeking to ensure the necessary social welfare services for the families and their individual members in the modern societies, a special attention has been made on a social partnership of governmental agencies and communities and non-governmental organizations. Although non-governmental organizations are becoming an important actor in the field, filling gaps left by the state in ensuring family welfare, most of the responsibility and the expectations of the lay publics still rests with the State, its institutions and bodies. This article aims to analyze the ways in which the social partnership of the non-governmental organizations and local government takes place, and what are the most effective cooperation models for ensuring the well-being of the families. The empirical results show that the non-governmental sector uses a broader concept of social services than the public sector. The data show that most non-governmental organizations and public institutions are complementary in providing social services for families. They often use different measures however these measures are aimed at solving the same problems.
Šiuolaikinėje visuomenėje siekiant patenkinti šeimų ar atskirų jos narių socialinei gerovei užtikrinti būtinų paslaugų ir priemonių poreikį, vis daugiau dėmesio skiriama socialinei partnerystei su bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau nepaisant to, jog šioje srityje nevyriausybinės organizacijos iškyla kaip svarbus veikėjas, užpildantis valstybės paliktas spragas šeimų gerovės užtikrinimo srityje, vis dėlto didžiausia atsakomybė ir visuomenės lūkesčiai didinant šeimos gyvenimo kokybę Lietuvoje vis dar tenka valstybei, jos institucijoms bei įstaigoms. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kokiais būdais vyksta nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus partnerystė ir kokie bendradarbiavimo modeliai yra veiksmingi užtikrinant šeimų gerovę. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad nevyriausybinis sektorius naudojasi platesne socialinių paslaugų samprata nei valstybinis sektorius. Atsižvelgiama ne tik į visuomenėje egzistuojančius vargingiausių šeimų poreikius, tačiau ir į bendrus reikalavimus, kintančias visuomenės vertybes, bendrąją gerovės sampratą.