University and/or vocational school – when and why?
Leino, Mare |
Since 2013, the university degree is free for everyone in Estonia. Vocational education has always been for free. University degrees have been valued as more academical, and vocational education because of the practical skills gained. There is a new trend in Estonia to enter into a vocational school after the university degree; and/or after one vocational education in to another vocational school. Study eagerness is always nice, but the question here is about the reason(s) – is this kind of behaviour rather the sign of lifelong learning, or of wrong choices? In this question the research problem is included also – in case of wrong choices the waste of resources can be considered (from the point of view of society). In 2016, the National Audit Office of Estonia studied the progress of adults aged 25 and over, who had started acquiring vocational education (from 2010/2011 to 2014/2015 academic years) before and during their studies, and in working life after the completion of their studies. The focus was on adults, because the decreasing number of young people in the state means that adults are and will remain an important target group for vocational education. The aim of this research is to analyze the background of the fact that many adults in Estonia with vocational education (36%) or higher education (20%) have started acquiring vocational education alongside adults without any professional education (44%). The subjects/respondents of this research were people who decided to influence the quality of their life through education. The object of the research were shcolars’ opinions about the type of education. In this research I focus on the opinion of students about university and/or vocational education. As an illustration, I discuss one case study of a highly educated person with two master degrees, who is going to start studying in a vocational school. The research question: which background impulses influence the choice of educational institution? The methodology of this research was qualitative (based on the small sample of respondents); the research method was a content analysis of shcolars opinions, and of the case study.
Estijoje pastebima nauja tendencija – universitetinių studijų absolventai renkasi tęsti studijas profesinio mokymo institucijoje ir / arba baigę vieną profesinio mokymo programą renkasi mokymąsi kitoje. Išsilavinimo siekis ir noras tobulėti visada teigiamai vertinamas reiškinys, tačiau kokios tokio pasirinkimo priežastys - ar toks elgesys byloja apie mokymąsi visą gyvenimą, ar netinkamą pasirinkimą? Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti, kodėl daugelis suaugusiųjų Estijoje turinčių profesinį išsilavinimą (36%) arba aukštąjį išsilavinimą (20%) pradėjo mokytis profesijos kartu su suaugusiais be profesinio išsilavinimo (44%). Šiuo tikslu buvo surinkti dviejų skirtingų tyrimų empiriniai duomenys taikant kokybinę metodiką. Pirmasis tyrimas – asmens, turinčio du magistro laipsnius ir ketinančio pradėti mokymąsi profesinio mokymo institucijoje, atvejo analizė. Tyrimo strategija siekta pereiti nuo konkretaus atvejo tyrimo iki apibendrintos jaunosios kartos nuomonės. Todėl 2017 m. pavasarį 39 Talino universiteto Socialinio darbo instituto bakalauro studijų pirmojo ir antrojo kursų studentai atsakė į klausimą „Kodėl universitetas, o ne profesinė mokykla?“ Remiantis tyrimų rezultatais, nustatyta, kad viena ar kita aukštoji mokyklas pasirenkama dėl praktinių ir/ar atsitiktinių priežasčių. Studentai savo atsakymuose pabrėžė, kad profesinio mokymo institucijos yra vertinamos kaip užimančios stiprią ir saugią poziciją šalia universitetų. Taigi, klausimas yra, ne ar tai yra geriau ar blogiau, bet tik apie vertybes ir praktines aplinkybes. Analizuojant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, svarbu prisiminti faktą, kad pasitenkinimo gyvenimu jausmas yra tarsi raidės U forma - jaunesni ir vyresni žmonės yra labiau patenkinti savo gyvenimu, tuo tarpu vidutinio amžiaus žmonės labiau kritiškai vertina savo gyvenimą. Akivaizdu, kad tai dar vienas impulsas pradėti dar kartą mokytis įgyti naują profesiją (ypač vidutinio amžiaus periode). Straipsnio autorės veikla universitete susijusi su socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų rengimu. Šiame kontekste pabrėžiama «įgalinimo» sąvoką: jei klientas nori keisti savo gyvenimą, socialinis darbuotojas ir/ar socialinis pedagogas turėtų suteikti greitą prosocialinį impulsą. Net pasidalinimas informacija ar skatinimas yra naudinga. Remiantis atliktu tyrimu, išsilavinimo (aukštojo) tipas ne visada yra svarbus: yra ir kitų pamatinių veiksnių, turinčių įtakos sprendimui - daugiausia socialinės ir / ar psichologinės priežastys.