Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo vykdymo priežiūra ir kontrolė: probleminiai aspektai

The aim of the article is to reveal the efficiency of the activities of institutions controlling the monitoring of compliance with legal regulation of ethical principles of civil servants and compliance with “Law on the coordination of public and private interests in civil service”. The paper analyzes the concept of conflict of interest, legal management provisions of conflict of interest and mechanism for implementation monitoring of its enforcement, which is enshrined in Lithuanian legal acts. The article reveals data obtained from qualitative research that reflects the aspects of the activities of the institutions responsible for supervision and control of the implementation of the provisions of the Law on the coordination of public and private interests in the civil service. It is concluded that the legal regulation of conflict of interest creates preconditions for assurance of implementation of ethical principles, however lacks clarity and consistency in some cases. The absence of clear criteria for legal regulation of activity, effectiveness and results’ evaluation of institutions responsible for monitoring compliance with provisions of the law, passivity of heads of local government institutions does not allow to achieve real progress in combating conflicts of interest and corruption.

Straipsnyje siekiama atskleisti interesų konfliktą stabdančių valstybės tarnautojo etikos principų teisinio reglamentavimo ir Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo laikymosi priežiūrą kontroliuojančių institucijų veiklos efektyvumą. Darbe analizuojama Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta interesų konflikto samprata, teisinės interesų konflikto valdymo nuostatos ir jų vykdymo kontrolės įgyvendinimo mechanizmas. Straipsnyje atskleidžiami kokybinio tyrimo metu gauti duomenys, atspindintys institucijų, atsakingų už Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų vykdymo priežiūrą ir kontrolę, veiklos aspektus. Daroma išvada, kad interesų konflikto teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas užtikrinti etikos principų įgyvendinimą, tačiau kai kuriais atvejais jam trūksta aiškumo ir nuoseklumo. Nesant institucijų, atsakingų už įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, veiklos teisinio reglamentavimo, efektyvumo ir rezultatų vertinimo aiškių kriterijų, esant pasyviems vietos savivaldos institucijų vadovams nepasiekiama reali pažanga kovojant su interesų konflikto ir korupcijos apraiškomis.