Kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams kaip teisingo teismo išraiška
Voidachovič, Diana |
Magistro baigiamojo darbo – Kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams kaip teisingo teismo išraiška siekis buvo padėti išspręsti problemas su kuriomis susiduriama vertinant anoniminių liudytojų ir kaltinamojo teisių balansą teisingame baudžiamajame procese. Šiuo tikslu bandyta įžvelgti ir suformuoti reikalavimus keliamus tiek kaltinamajam, tiek anoniminiam liudytojui saugant abiejų teisėtus interesus ir garantuojant tiesos byloje nustatymą. Šio darbo išvados ir pasiūlymas padės suvienodinti teismų praktiką ir suprasti kuria linkme einama tokio pobūdžio bylose. Galima teigti, kad šiuo metu teismų praktika švelnėja, sudarydama prielaidas efektyviau atskleisti sunkiausius nusikaltimus. BPK 301 straipsnio 2 dalyje galiojantis draudimas apkaltinamąjį nuosprendį remti vien ar lemiama dalimi anoniminių liudytojų parodymais daugelyje atvejų teismus statydavo į aklavietę arba sąlygodavo kaltinamojo teisių pažeidimus. Dabar griežto draudimo sprendžiant bylas nebelieka, bet kaltinamajam privalo būti suteikti tinkami kompensaciniai veiksniai ir turi būti pašalintos visos abejonės dėl tokio liudytojo parodymų patikimumo, o neapklausus jo teisiamajame posėdyje, privaloma įsitikinti, kad buvo svari priežastis taikyti anonimiškumą ir kruopščiai patikrintas procesas. Todėl siūloma minėta kodekso straipsnio dalį papildyti teismų suformuluota nuostata. Taigi abiejų šalių teisės suderinamos remiantis šiais reikalavimais, atidžiai patikrinus anonimiškumo taikymo pagrindus ir sąlygas, įsitikinus proceso teisingumu, suteikus procesines garantijas ir bylą sprendžiant nešališkam, kvalifikuotam ir sąžiningam teismui, gerbiančiam Konstitucines nuostatas ir principus.
The aim of the Master‘s thesis – The Right of the Accused to Ask the Anonymous Witnesses Questions, As the Expression of a Fair Trial – was to help to solve the problems encountered in assessing the balance of the rights of the anonymous witnesses and the accused in fair criminal proceedings. To this end, it was attempted to discern and develop requirements both for the accused and the anonymous witness by protecting their legitimate interests and guaranteeing the reveal of truth in the case. The conclusions and the proposal of this study will help to unify the judicial practice and to understand the general direction of the cases of this kind. It can be assumed that the judicial practice is becoming finer by forming conditions to reveal the most serious crimes more effectively. The Article 301 (2) of the Code of the Criminal Procedure establishes the prohibition according to which the decisive part cannot be partly or entirely based on the testimonies of the anonymous witnesses and it has often pushed the courts to the dead end or caused violations of the rights of the accused. Currently, there is no strict prohibition in examining the cases but the accused must have proper compensating factors ensured and there must be any doubts on the reliability of the testimonies of such witness; also, if such a witness is not interviewed in the trial hearing, if it necessary to make sure that there have been a compelling reason to apply the provision of anonymity and that the process have been checked properly. It is therefore proposed to supplement the named paragraph of the Code by the provision formed by the courts. So the rights of both parties are compatible on the basis of these requirements by checking the grounds and conditions of the application of the anonymity provision, convincing the fairness of the process, ensuring proper guarantees and making sure that the case is examined by the impartial, qualified and fair court which respects constitutional provisions and principles.