Personalo motyvavimas Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Paulauskienė, Valentina |
Bukauskas, Antanas | Recenzentas / Rewiewer |
Gražulis, Vladimiras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baležentis, Alvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Karolis Orenius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Svetikas, Kostas Žymantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sudnickas, Tadas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gruževskis, Boguslavas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Ši magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigų personalas yra veikiamas tokių demotyvuojančių veiksnių kaip: didelis darbo krūvis, popierizmo kalnai, painiava dėl kontaktinių ir nekontaktinių darbo valandų, lėšų kvalifikacijai kelti stygius, prasta aprūpinimo darbo priemonėmis bazė ir vis mažėjantys atlyginimai. Išvardyti veiksniai kelia pedagogų nepasitenkinimą, didina netikrumo jausmą, tai, savo ruožtu, įtakoja prastesnę darbo kokybę, didina jaunų specialistų nenorą dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pedagoginio personalo „senėjimą“. Siekiant atkurti balansą būtina išsiaiškinti pedagogų veiklos motyvus bei sudaryti sąlygas pedagogams realizuoti savo tikslus bei lūkesčius. Dėl šių priežasčių ikimokyklinio ugdymo pedagogų motyvavimo pažinimas yra aktuali, teorinę ir praktinę reikšmę turinti tyrinėjimų sritis. Tyrimo objektas: ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginio personalo veiklos motyvavimo priemonės ir būdai. Tyrimo problemą: dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų susiduria su pedagoginio personalo motyvavimo problema, nes nėra lengva suderinti pedagogų norus ir poreikius su įstaigos galimybėmis, bei parinkti tinkamus personalo motyvavimo metodus ir priemones. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginio personalo motyvavimo problemas, taikomų motyvavimo priemonių atitikimą pedagogų lūkesčiams. Įgyvendinant šį tikslą darbe teoriniu požiūriu naudojant mokslinės literatūros šaltinių ir dokumentų analizės metodus nagrinėjamas darbuotojų motyvavimas, taikomas anketinės apklausos, sisteminimo ir aprašomosios statistinės duomenų analizės metodai. Tyrimo metu buvo apklausti 204 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai, siekiant nustatyti darbo motyvaciją įtakojančius veiksnius, šiuo metu taikomas motyvavimo priemones, jų atitikimą darbuotojų lūkesčiams bei siekiant įvertinti tarpusavio ryšius tarp motyvacijos faktorių ir demografinių veiksnių. Patvirtintos visos iškeltos hipotezės, tai yra, kad šiuo metu pedagogai yra silpnai motyvuojami, jų nuomone jiems nėra teisingai atlyginama už darbą, Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra vieningos motyvavimo sistemos, pedagoginiam personalui motyvuojantį poveikį daro tiek materialinės, tiek moralinės motyvavimo priemonės. Šiuo metu tiek materialinis, tiek moralinis pedagogų skatinimas yra nepakankamas: nors Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovybė dažnai neturi lėšų materialiniam darbuotojų skatinimui, tačiau nepakankamai išnaudojamos ir nematerialinių priemonių teikiamos galimybės. Dauguma pedagogų laiko savo atliekamą darbą svarbiu bei reikšmingu, įpareigojančiu nuolat mokytis ir tobulėti, jie ne tik nebijo, bet ir yra linkę prisiimti atsakomybę, įgyvendinti naujas idėjas, o tai sudaro tvirtą prielaidą moraliniam jų skatinimui.
This master’s work subject is actual because in our days kindergartens pedagogical staff is affected with demotivating factors such as heavy workload, a lot of paperwork, complexities of contact and contactless working hours, deficiency of funds to improve the qualification, poor provision of working tools and decreasing salaries. Following factors raise teachers' dissatisfaction with their work, increases feeling of uncertainty this, in turn, affects poorer quality of work, increases unwillingness of young professionals to work in kindergartens and aging of the pedagogical staff. In order to restore balance it is necessary to ascertain the reasons of pedagogues’ activities and enable teachers to realize their goals and expectations. For these reasons, kindergartens pedagogical staff motivation understanding is topical research area of research that has theoretical and practical value. The object of research: motivation tools and techniques of pedagogical staff’s activities in kindergartens. Research problem: most of the preschool education institutions supervisors are facing with the problem of pedagogical staff motivation because is not easy to match the desires and needs of pedagogues with opportunities of institutions and to choose suitable staff motivation methods and tools. Objective of the research: analyze pre-school institutions pedagogical staff motivation problems and to determine whether the motivation methods and tools compliance with teachers' expectations. Achieving this objective in this master’s work is examined staff motivation at a theoretical point of view by using the scientific literature and data analysis methods, used the questionnaire survey method, systematic and descriptive statistical methods of data analysis. To determine the factors affecting job motivation, currently applied motivation tools, their compliance with workers' expectations and to assess the links between motivation factors and demographic factors, there were interviewed 204 pedagogues working in Vilnius kindergartens. Approved all hypotheses that currently pedagogues are weakly motivated, they believe they are not fairly compensated for their work, there is no unified motivation system in Vilnius pre-school education institutions, pedagogical staff can be affected by both material and moral motivation methods. Currently, both material and moral teachers' motivation is not sufficient. Kindergartens supervisors often can not afford material employee motivation but there are under-exploited moral motivation tools provided opportunities. Most pedagogues consider that their work is important and significant, requires continuous learning and improvement. They tend to assume responsibility, implement new ideas, which represents a strong moral presumption for their moral reasoning.