Moterų požiūris į valstybės teikiamą paramą šeimai
Kovzinaitė, Laura |
Raudeliūnaitė, Rita | Recenzentas / Rewiewer |
Čiužas, Antanas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Šinkūnienė, Jautrė Ramutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Navaitis, Gediminas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raudeliūnaitė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pivorienė, Jolanta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Paramos šeimai politika – tai vyriausybinių institucijų veiksmai ir socialinių ekonominių priemonių kompleksas, skirtas šeimos struktūros ir gyvenimo kokybės modeliavimui. Šeimos politika pastaruoju metu sugrįžta į Europos valstybių socialinės politikos centrą. Vis daugiau šalių pripažįsta poreikį imtis aktyvių šeimos politikos veiksmų. Lietuvoje pakanka strateginių dokumentų, kurie tiksliai ir aiškiai pristato šeimos raidos ir šeimos gyvenimo sąlygų situaciją. Dauguma šiuose dokumentuose numatytų tikslų ir veiksmų krypčių yra orientuotos į dabartines Lietuvos šeimos problemas, derina šiuolaikinį požiūrį į šeimos politiką. Tačiau kita vertus, opia problema išlieka šių tikslų, uždavinių realizavimas. Todėl dabartinė paramos šeimai politika Lietuvoje dažniausiai suprantama siaurąja prasme, orientuota į pininigės paramos šeimoms, augančioms vaikus, vystymą. Siekiant užtikrinti šeimos gerovę Lietuvoje yra taikomos šios pagrindinės paramos šeimai priemonės: nėštumo, motinystės/tėvystės atostogos ir mokamos pašalpos, vienkartinė išmoka gimus kūdikiu, išmokos šeimoms su vaikais bei piniginė socialinė parama nepasiturinčioms šeimoms. Papildomai socialinė parama gali būti teikiama mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Tuo tarpu aprūpinimas būstu, lankstesnių užimtumo formų, vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas, nepaisant tam tikrų pokyčių, vis dėlto išlieka problema. Darbe pristatomas kiekybinis tyrimas, skirtas nustatyti moterų požiūriui į valstybės teikiamą paramą šeimai tyrimas. Pagrindinis tyrimo tikslas - ištirti, kaip Vilniaus mieste gyvenančios, vaikus auginančios moterys vertina valstybės teikiamą paramą šeimai. Tyrimas atskleidė, kad nepaisant išsimokslinimo ir finansinės padėties dažniausiai parama šeimai yra vertinama neigiamai ir kaip nepakankama. Tik nedidelė dalis moterų palaikė priešingą poziciją. Tyrimo eigoje siekta nustatyti labiausiai vertinamas paramos šeimai formas. Gauti rezultatai liudija, jog finansinė parama šeimai ypač yra reikalinga pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Taip pat tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad Lietuvoje trūksta lankstesnių užimtumo formų plėtojimo, padedančių derinti darbą ir pareigas šeimai. Todėl galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje, ryškėja šiuolaikinės paramos šeimai poreikis, kur pagrindinės šeimos politikos priemonės turėtų būti orientuotos į vaiko gerovės užtikrinimą bei ypač aktyvių dviejų dirbančiųjų šeimos rėmimą.
Family support politics is the complex of governmental institution actions and social economical measures. These measures are intended to shape the structure and good quality life of family. Lately many European countries started paying more attention to the politics of the family. More and more countries recognize the importance and need of taking an active part in it. There are enough delegated legislations which accurately and clearly define family development and situation of family life in Lithuania. Most of the objectives of those documents are oriented towards current family problems and deals with contemporary world view and politics of the family. On the other hand, realization of those objectives is still a problem in Lithuania. That is why contemporary family politics is understood in narrow meaning: that it is oriented only towards development of financial support to families that have children. Seeking to ensure welfare of the families in Lithuania, government provides the following support: pregnancy, motherhood/ fatherhood vocations, benefits are paid, onetime payments are paid after the birth of the child, payments for families that have many children, payments and social support for needy families. Additional social support might be given to school children who are from families with lower income. In spite of all the changes some support forms are still problematic. For instance, provision of accommodation, child care services, more flexile work schedules. Quantitative analysis defining women’s view to support forms for family in Lithuania is presented in this thesis. The main objective is to find out what women living in Vilnius and raising children think about government’s support for family. Research revealed that regardless of woman’s education and financial status, support for family is evaluated negatively and it is thought that the support is not adequate. Only a small number of women thought differently. This research was also designed to find out the most valuable family support forms. The results show that financial support is especially needed in the first years after the birth of the child. Also the results prove that it is important to create work places with flexible schedules so that working parents could combine work and family. That’s why we can make assumptions that in Lithuania we have a need for contemporary family support forms, where main political measures would be oriented towards welfare of children from families with both working parents.