Neapykantos kurstymo kvalifikavimas tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-574
Magistro baigiamajame darbe analizuojami Lietuvos Respublikos teismų praktikoje nustatomi neapykantos kurstymo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, šių požymių aiškinimo atitikimas tarptautinei praktikai. Tyrimo tikslas pateikti tarptautinėje praktikoje suformuotus neapykantos kurstymo požymius, juos paaiškinti remiantis tarptautinių teisminių ir kitų institucijų praktika, rekomendacijomis, bei palyginti su Lietuvos Respublikos teismuose formuojama praktika. Išanalizavus nacionalinę praktiką prieita išvadų, kad neapykantos kurstymo požymių aiškinimas ne visuomet atitinka tarptautinius standartus, kadangi, vien tam tikru požymiu pasižyminčios asmenų grupės viešo įžeidimo, menkinimo, žeminimo, neigiamų stereotipų formavimo dažnai nepakanka, kad asmuo būtų pripažintas įvykdęs nusikalstamą veiką, jei tiesiogiai nekursto naudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis. Tai lemia Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuotas pareiškimų sistemiškumo reikalavimas, tiesioginės konkretizuotos tyčios reikalavimas, netinkamas įžeidžiančio, žeminančio pareiškimų turinio vertinimas ir kt.
This Master’s final thesis analyses the constituent characteristics of the crime of incitement to hatred, identified in the court practice in the Republic of Lithuania, and the compliance of the interpretation of these characteristics to the international practice. The purpose of the study is to provide characteristics of incitement to hatred, developed in the international practice, explain them based on the practice and recommendations, applied by international court and other institutions, and compare them to the practice, developed by the courts of the Republic of Lithuania. The analysis of the international practice brought to a conclusion that the interpretation of individual characteristics of incitement to hatred does not always comply with the international standards since a single characteristic of an insult, humiliation, demeaning or negative stereotype formation of a certain group of persons is often not enough for a person to be found guilty of criminal offence if he or she does not incite physical violence against these persons. This is determined by the requirement of systematic statements, requirement of direct specific intent, improper evaluation of the insulting, humiliating content of a statement, etc.