Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktinės problemos
Traškevičiūtė, Deimantė |
Licencinės sutarties Nr. MRU-EDT-737
Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas esamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas, veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti kibernetinę erdvę bei priemonės, kuriomis užtikrinamas informacinių ir ryšių technologijų saugumas, vientisumas bei informacinių ir ryšių sistemose saugomų elektroninių duomenų konfidencialumas, prieinamumas. Pirmame skyriuje nagrinėjami kibernetinio saugumo teoriniai aspektai, analizuojamos kibernetinio saugumo bei nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje sampratos, aptariamos kibernetinį saugumą užtikrinančios institucijos. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas egzistuojantis Lietuvos Respublikoje, įvertinamas Europos Sąjungos kibernetinio saugumo teisės aktų įgyvendinimas. Ketvirtajame skyriuje analizuojamos baudžiamosios bylos, kuriose informacinės ir ryšių technologijos panaudojamos kaip nusikaltimo priemonės bei baudžiamosios bylos, kurių nusikalstamos veikos dalykas elektroniniai duomenys ir informacinių sistemų saugumas. Penktajame skyriuje yra pateikiamos išvados bei siūlymai, kaip didinti kibernetinį atsparumą.
The Master's thesis analyses and evaluates the existing legal regulation of cyber security, the actions aimed at protecting cyberspace, and measures to ensure the security, integrity and confidentiality of information and communication technologies, as well as the availability of electronic data stored in information and communication systems. The first chapter examines the theoretical aspects of cybersecurity, analyses the concepts of cybersecurity and criminal acts in cyberspace, and discusses the institutions ensuring cybersecurity. The second chapter of the work deals with the legal regulation of cybersecurity in the European Union. The third chapter examines the legal regulation of cyber security in the Republic of Lithuania and assesses the implementation of the European Union cyber security legislation. The fourth chapter analyses criminal cases in which information and communication technologies are used as means of crime and criminal cases in which electronic data and security of information systems are the subject of criminal offences. The fifth chapter presents conclusions and suggestions on how to improve cyber resilience.