Lietuvos fiziškai neaktyvių suaugusių gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo būdai
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-751
Darbo aktualumas. Fiziškai neaktyvių žmonių skaičius kiekvienais metais didėja. Lietuvoje per 8 metus fiziškai neaktyvių gyventojų procentas padidėjo apie 10 proc. Didėjant fiziniam pasyvumui, didėja nutukimo ir įvairiomis lėtinėmis ligomis susirgimų skaičius, kas turi didelę finansinę naštą valstybei. Siekiant mažinti sergamumo ir fizinio pasyvumo procentą, valstybė turi numatyti būdus skatinti fizinį aktyvumą. Darbo problema – Kaip didinti Lietuvos fiziškai neaktyvių suaugusių gyventojų fizinį aktyvumą? Darbo tikslas – ištyrus Lietuvos suaugusiųjų keturių gyvenimo sričių aplinkų tinkamumą fiziniam aktyvumui ir fizinio neaktyvumo priežastis, numatyti jų fizinio aktyvumo skatinimo būdus, siekiant motyvuoti juos keisti pasyvų gyvenimo būdą į aktyvų. Darbo uždaviniai: 1) Apibūdinti fizinio aktyvumo situaciją pasaulyje ir Lietuvoje; 2) Atskleisti Lietuvos suaugusiųjų gyventojų fizinio aktyvumo ypatumus; 3) Pateikti Europos Sąjungos šalių fizinio aktyvumo skatinimo būdų įvairovę; 4) Ištirti Lietuvos fiziškai neaktyvių suaugusiųjų keturių gyvenimo sričių (gyvenamosios aplinkos, susisiekimo, buities, darbo arba mokslų) aplinkų tinkamumą fiziniam aktyvumui; 5) Palyginti Lietuvos fiziškai neaktyvių vyrų ir moterų požiūrį į kitų šalių fizinio aktyvumo skatinimo metodus ir nustatyti priežastys trukdančius rinktis aktyvų gyvenimo būdą. Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą buvo taikomi teoriniai metodai ir kiekybinis tyrimas. Anketinės apklausos duomenys buvo renkami nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 9 d. Iš viso tyrime dalyvavo 100 respondentų (71 moterys ir 29 vyrai) nuo 19–64 metų. Rezultatai. Pėsčiųjų takų daugiausia yra sublokuotų namų rajonuose (94,1 proc.), o specialiųjų dviračių takų – daugiabučių namų rajonuose (73,3 proc.). Didesnė dalis respondentų sutinka, kad jų gyvenamoji aplinka maloni vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu. Maršrutų trukmė mažiausia daugiabučių namų rajonuose, o didžiausia nuosavų namų rajonuose. 71,8 proc. moterų ir 79,3 proc. vyrų dienos metu važiuoja automobiliu. 51,4 proc. moterų ir 34,6 proc. vyrų vidutiniškai per savaitę praleidžia namie iki 10 val sėdėdami, o 77,5 proc. moterų ir 82,8 proc. vyrų darbe sėdi kiekvieną dieną iki 10 val. 59,4 proc. moterų ir 64,3 proc. vyrų teigia namuose turintis smulkią sportinę įrangą. Pagrindinės 3 moterų ir vyrų nesportavimo priežastys: Nuovargis po darbo arba studijų (atitinkamai 74,6 ir 44,8 proc.), Laiko stoka (atitinkamai 73,2 ir 37,9 proc.), Motyvacijos trūkumas (atitinkamai 57,7 ir 58,6 proc.). Išvados. Didėja nesimankštinančių gyventojų skaičius, o tuo pačiu pacientų skaičius su nutukimu ir sergančiu įvairiomis lėtinėmis ligomis. Lietuvoje siekiant mažinti keliavimo automobiliu laiką plėtojamas ir rekonstruojamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja užsiėmimus darbuotojams, o įmonių vadovai numato priemones kaip didinti savo darbuotojų fizinį aktyvumą. Europos šalių fizinio aktyvumo skatinimo sritis panašios, tačiau skiriasi taikomi metodai. Nustatyta, kad iš keturių respondentų gyvenimo sričių darbo aplinka mažiausiai pritaikyta fiziniai veiklai. Vyrai ir moterys vienodai teigiamai vertina kitų šalių skatinimo metodus. Pagrindinės 3 respondentų nesportavimo priežastys: Nuovargis po darbo arba studijų, Laiko stoka, Motyvacijos trūkumas.
Relevance. The number of physically inactive people is increasing every year. The percentage of the population that does not commit to physical activities has increased by about 10% in 8 years in Lithuania. With the increase in physical passivity, the rates of obesity and various chronic diseases within the population are rising as well, which builds up a significant financial burden on the state. In order to reduce the percentage of morbidity and physical inactivity, the state must seek to provide ways to promote physical activity amongst the population. Problem of the study: How to increase the physical activity of the physically inactive adult population in Lithuania? Goal of the study: Having researched the suitability of the four living environments of adults in Lithuania with physical activity and the causes of their physical inactivity, to provide methods of promoting physical activity with the intent to motivate the population to change their passive lifestyle to a more active one. Study objectives: 1) Describe the situation of physical activity in the world and in Lithuania; 2) To identify the peculiarities of physical activity of the Lithuanian adult population; 3) To present the variety of ways to promote physical activity in countries of the European Union; 4) To research the levels of suitability of physical activity with four different life environments (living environment, commute, household, work or education); 5) To compare the views of physically inactive men and women in Lithuania towards the methods of promoting physical activity in other countries and to identify the reasons that hinder the choice of an active lifestyle amongst them. Study methods. The study applies theoretical methods and quantitative analysis. Questionnaire survey data has been collected digitally and corresponds to the following period: January 31st, 2022 up until March 9th, 2022. A total of 100 respondents (71 women and 29 men) aged 19-64 took part in the study. Results. Pedestrian paths are mostly situated in semi-detached housing neighbourhood (94.1%), whereas special lanes to cycle mostly reside in apartment building neighbourhood (73.3%). The majority of participants admit that their residential neighborhood environment is suitable for walking and cycling. The average duration it takes to fully overcome pedestrian routes is the lowest in apartment building neighbourhoods, and the highest being in those of detached housing. 71.8% of women and 79.3% of men indicated to be commuting by car. 51.4% of women and 34.6% of men spend an average of 10 hours a week staying in their household, in addition to 77.5% of women and 82.8% of men sit at work an average of 10 hours every day. 59.4% of women and 64.3% men claim to be in possession of small sports equipment. As results show, the three main reasons for participants not to commit to physical activities are: tiredness after work or education (74.6% of women and 44.8% of men respectively), lack of free time (73.2% and 37.9% respectively) and lack of motivation (57.7% and 58.6% respectively). Conclusions. The number of people who follow a physically inactive lifestyle is increasing, as is the number of people affected by obesity and various chronic diseases. In order to reduce travel time by car, a network of pedestrian and bicycle routes is being developed and reconstructed in Lithuania. The Vilnius City Municipal Public Health Bureau systematically organizes various events for local employees, in addition to company managers provide measures to increase the physically activity of their employees. The scope for promoting physical activity in European countries is similar, however the methods of implementation do vary. Out of the four life environments, the work environment was found to be the least adapted to physical activity. Both men and women are equally positive of the methods being implemented in other countries. Tiredness after work or education, lack of free time and lack of motivation are the main three reasons why the questionnaire’s participants do not commit to physical activities.