Negaliojančių sandorių teisinės pasekmės ir notarų atsakomybės problema
Rudzinskas, Antanas | Recenzentas / Rewiewer |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Cirtautienė, Solveiga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Selelionytė – Drukteinienė, Simona | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Notaro profesijos reikšmę rodo šios profesijos istorinė raida, įstatymo leidėjo notarui priskirtos funkcijos ir visuomenės suteiktas pasitikėjimas jam. Asmenys vis dažniau kreipiasi į notarus norėdami patvirtinti net ir tuos sandorius, kuriems įstatymas nenumato privalomos notarinės formos. O notaras turi atlikti savo funkcijas taip, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vis dėlto, atsitinka taip, jog ir notaro patvirtintas sandoris pripažįstamas negaliojančiu. kyla klausimas, ar kiekvienu tokiu atveju notarui taikytina atsakomybė. Dėl minėtų aspektų magistro baigiamajame darbe analizuojamas notarų profesinės civilinės atsakomybės teisinis reguliavimas, teismų praktika ir doktrina šioje srityje. Kad notaras taptų atsakingas, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o jo veiklai keliami griežtesni atsargumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į minėtų griežtesnių standartų taikymą notarui, darbe atskleidžiama ir moralės bei (profesinės) etikos nuostatų reikšmė. Siekiant užtikrinti civilinės apyvartos teisėtumą ir stabilumą, vis dažniau šiam tikslui įgyvendinti ieškoma būdų, leidžiančių išvengti sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakomybės taikymo. Viena iš tokių prevencinių priemonių – galimybė notarui atsisakyti tvirtinti sandorį. Todėl darbe nustatyti tokio atsisakymo pagrindai, analizuotos jų taikymo sąlygos, galimybė atsisakymą apskųsti. Tuo atveju, jei notaro patvirtintas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, o notaras tampa atsakingas, kyla notaro ir trečiųjų asmenų turto apsaugos klausimas. Šiuo tikslu notarų profesinė civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, kurio esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje jau nepakankamas, todėl turi būti tobulinamas atsižvelgiant į civilinės apyvartos kaitos tendencijas. Minėti klausimai analizuojami lyginant dviejų valstybių – Lietuvos ir Vokietijos – teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei mokslinę literatūrą.
Die Entwicklungsgeschichte des Notarberufs, die vom Gesetzgeber dem Notar anvertrauten Aufgaben und das von der Gesellschaft dem Notar gegebene Vertrauen zeigen, dass dieser Beruf heute von grosser Bedeutung ist. Die Personen wenden sich an den Notar immer öfter, damit auch solche Rechtsgeschäfte vom Notar beurkundet werden, für die keine verbindliche notarielle Form im Gesetz vorgesehen ist. Der Notar muss seine Aufgaben so erledigen, dass die Herstellung materiell-rechtlich wirksamen Urkunden gewährleistet wird. Ungeachtet dessen gibt es auch solche Situationen, wenn vom Notar beurkundete Rechtsgeschäft für unwirksam anerkannt wird. Man stellt dann die Frage, ob für jede solche Situation der Notar haftet. Aus den oben genannten Gründen wird in der Magisterarbeit die rechtliche Regelung der Berufshaftpflicht des Notars, die Rechtsprechung und die rechtswissenschaftliche Literatur im Bereich der Notarhaftung analysiert. Es ist unbestritten, dass es alle Voraussetzungen für die Haftpflicht des Notars festgestellt werden müssen, wie auch das, dass es bei der Tätigkeit des Notars hohe Anforderungen an die Sorgfaltspflicht gelten. Hinsichtlich dieser hohen Anforderungen an die Sorgfaltspflicht wird in der Magisterarbeit die Bedeutung der Moral und der Standesethik bei der Ausübung des Notarberufs erörtert. Zur Gewährleistung des rechtmässigen und stabilen zivilrechtlichen Umsatzes wird es immer wieder nach neuen rechtlichen Massnahmen gesucht, damit die Unwirksamkeit des Rechtsgeschäfts, wie auch die Notarhaftung vermieden werden. Eine von solchen präventiven rechtlichen Maßnahmen ist die Möglichkeit zur Ablehnung der Beurkundung. In der Magisterarbeit werden die Ablehnungsgründe, Anwendungsvoraussetzungen der Ablehnung und die Beschwerdemöglichkeit bei der Ablehnung der Beurkundung besprochen. Auf den Fall der Notarhaftung, wenn ein vom Notar beurkundetes Rechtsgeschäft für unwirksam anerkannt wird, muss der Schutz des Vermögens des Notars und der Dritten gewährleistet werden. Zu diesem Zweck gilt die Berufshaftpflichtversicherung, deren rechtliche Regelung heute in Litauen unzureichend ist. Die rechtliche Regelung, Rechtsprechung und rechtswissenschaftliche Literatur im Bereich der Notarhaftung in Litauen und in Deutschland werden in beiden Ländern in dieser Hinsicht verglichen und analysiert.
Summary