Socialinio draudimo įstaigų, įšmokėjusių draudimo išmoką, regreso teisės įgyvendinimo problematika
Kalsytė, Giedrė |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Švirinas, Daivis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Talutis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Verseckas, Vincas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Talutis, Tomas | Recenzentas / Rewiewer |
Pagal LR Konstitucijos 52 str., valstybė yra konstituciškai įpareigota asmeniui, kurio sveikatai pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo), teikti atitinkamą socialinę paramą. Tokia socialinė parama žalos sveikatai ar gyvybės atėmimo atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo yra įgyvendinama vykdant socialinį draudimą, kuris, kartu su kitomis žalos kompensavimo sistemomis (tarp jų ir civiline atsakomybe), turi garantuoti teisingą žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atlyginimą. Tam, kad būtų teisingai atlyginama padaryta žala, būtina užtikrinti keleto žalos kompensavimo sistemų tarpusavio sąveiką, kad nebūtų sudaryta nei tokia situacija, kai nukentėjusiam asmeniui yra atlyginama daugiau nei jis patyrė žalos, nei priešinga situacija, kai nėra visiškai atlyginama žala, tokiu būdu pažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principą. Pirmose magistro baigiamajame darbo dalyse analizuojama žalos atlyginimo sistema darbuotojo, apdrausto socialiniu draudimu, sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju, šios sistemos elementų tarpusavio funkcionavimas: analizuojamos socialinio draudimo išmokos kaip žalos atlyginimo būdas, jų sąveika su deliktine civiline atsakomybe. Kitose dalyse, remiantis žalos kompensavimo sistemos elementų tarpusavio sąveikos analize, pasitelkiant įvairius teorinius ir empirinius metodus, tiriama socialinio draudimo išmokų įskaitymo į atlygintinos žalos dydį bei regreso teisės žalos padariusio asmens atžvilgiu teisinis reglamentavimas bei jų taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pateikiamos rekomendacijos, kaip būtų galima tobulinti socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisės reglamentavimą, siekiant apsaugoti žalos padariusio asmens teisėtus interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką regresinės prievolės ir subrogacijos institutų takoskyros plotmėje, į teisminėje praktikoje ir teisės doktrinoje išskiriamus šių institutų požymius, yra analizuojama socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, LR CK įvardijama „regreso teisė“.
According to point 52 of Constitution of the Republic of Lithuania, the State shall guarantee social security to person whose health has been injured because of improper, unsafe or unhealthy working conditions (including personal accident at work, on the way to work and from work). Such social security in case of bodily injury or death because of personal accident at work, on the way to work and from work is exercised by social insurance which shall guarantee just compensation of damage suffered by reason of bodily injury or death together with other systems of compensation of damage (including civil liability). In order to properly compensate for the damage, it is necessary to guarantee interoperability of different systems of compensation of damage that would not be up to the situation when the victim is compensated more than he has suffered injury or the opposite situation, when the victim is not fully compensated for the damage, thus in violation of compensation of damages in full principle. There is compensation system of damage in case of bodily injury or death of an employee, covered by social insurance, is analysed in the first parts of master thesis; functions of the elements of this system is analyzed: social insurance benefits as means of redress are analyzed, their interaction with tortious civil liability. In other parts of master thesis legal regulations and their application of the Supreme Court of Lithuania of imputation of social insurance benefits into the amount of repairable damage and right of recourse are analyzed on the basis of analysis of interaction of elements of compensational system, through a variety of theoretical and empirical methods; recommendations on how to improve regulations of recourse right of institutions of social insurance which have paid insurance benefits are show in order to protect legitimate interests of the person by whom the damage was caused. According to case law of right of recourse and subrogation of the Supreme Court of Lithuania, taking into account characteristics of these institutes which are distinguished in case law and legal doctrine, recourse right (as it is named in Civil code of the Republic of Lithuania) of institutions of social insurance which have paid insurance benefits is analyzed.