Mokesčių sistemos įvertinimas. Mokesčių sistemų lyginamoji analizė

Abstract

Tokia darbo tema buvo pasirinkta stebint ir vertinant Lietuvos Vyriausybės veiksmus, kai siekiant padidinti iždo įplaukas 2009 m., ji skubiai pateikė Seimui svarstyti pluoštą mokesčių sistemos pakeitimų bei naują biudžeto projektą. Visuomenės nuomonė labai skiriasi vertinant mūsų šalies mokesčių sistemą, kyla nemažai klausimų, susijusių su mokesčių administravimu, mokesčių pagrįstumu bei jų interpretavimu, į kuriuos sunku gauti vienareikšmius, visiems priimtinus atsakymus. Vertinant temos aktualumą tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos Respublikos mokesčių sistema. Šiuo darbu siekta atlikti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos analizę: nustatyti mokesčių efektyvumą, jų duodamas pajamos Nacionaliniam biudžetui, pačios mokesčių sistemos ir atskirų mokesčių privalumus ir trūkumus, galimus jų sprendimo būdus. Taip pat nustatyti mokesčių sistemos atitikimą bendroms ES apmokestinimo tendencijoms. Tiriant mokesčių sistemą naudoti analizės ir sintezės, palyginimo, apibendrinančių rodiklių sudarymo, statistinių duomenų analizės, monografinis, grafinis ir kiti metodai. Analizuojamu laikotarpiu 2008 m. Lietuvoje sukurtas BVP siekė 111,5 milijardo litų veikusiomis kainomis ir lyginant su 2000 metais padidėjo du kartus. Vykstant ekonominei plėtrai per valstybės biudžetą perskirstoma nacionalinio produkto dalis turi tendenciją didėti - 2007 m. Lietuvos mokestinės pajamos sudarė 30,3 proc. BVP (ES vidurkis – 40,9 proc.). Tyrimas parodė, kad, kad neįvedant naujų mokesčių ir nedidinant esamų tarifų, įplaukos iš mokesčių nedidėjo labiau nei BVP. Be to, per pastarąjį dešimtmetį nacionalinis biudžetas sudarė vis mažesnę dalį BVP. Nepaisant valdžios numatyto mokesčių naštos didinimo, nacionalinio biudžeto pajamų ir BVP santykiniai dydžiai 2009 m. I pusmetį dar labiau sumažėjo. Paskutinė Lietuvos mokesčių sistemos reforma atlikta vadovaujantis tik mokesčių fiskaline funkcija, t. y. kuo daugiau gauti mokesčių į biudžetą, nedarant visapusiškos ekonominės analizės. Sprendžiant iš kitų šalių patirties, galima daryti išvadas, kad Lietuvoje nepriimami tie sprendimai, kurie neleistų žlugti verslui, jį paskatintų. Be to, pasitaiko atvejų, kai įmonė mokesčių nesumoka todėl, kad su ja laiku neatsiskaito pati valstybė. Todėl mokesčių administravimo procedūros, jų taikymo praktika turi būti modeliuojami ne tik siekiant užtikrinti jau susidariusių mokestinių nepriemokų išieškojimą, bet ir atsižvelgiant į jų poveikį būsimai mokesčių mokėtojo veiklai, jo būsimos mokestinės prievolės dydžiui, ir galimybėms vykdyti būsimas mokestines prievoles.