Teisė į saviraiškos laisvę versus teisė į privatų gyvenimą bei garbę ir orumą: lyginamieji aspektai
Čerskytė, Audronė |
Selelionytė - Drukteinienė, Simona | Recenzentas / Rewiewer |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe lyginamuoju aspektu nagrinėjama teisės į saviraiškos laisvę santykio su teise į privatų gyvenimą bei garbe ir orumu problema. Teisių santykis yra atskleidžiamas, nagrinėjant teisės į saviraiškos laisvę ribų ir santykio nustatymui reikšmingų kriterijų sampratas ir jų reikšmę analizuojamam santykiui Vokietijoje, Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti teisės į saviraiškos laisvę sampratą, aptariant šios vertybės turinį bei reikšmę demokratinėje valstybėje. Akcentuojama, jog teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti; jos ribas apibrėžia kitų vertybių apsaugos poreikis. Todėl tampa aktualus teisės į saviraiškos laisvę bei kitų gintinų vertybių pusiausvyros nustatymo poreikis. Antroji darbo dalis skirstoma į du skyrius. Pirmajame skyriuje aptariami teisės į saviraiškos laisvę santykio su teise į privatų gyvenimą ypatumai Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Lyginant teisės į saviraiškos laisvę ribų nustatymui reikšmingų kriterijų (asmens sutikimo, viešo asmens statuso bei visuomenės intereso žinoti) sampratas analizuojamose valstybėse, atskleidžiamos teisės į saviraiškos laisvę santykio su teise į privatų gyvenimą variacijos. Didžiosios Britanijos teisinio reguliavimo specifika lemia būtinybę analizuojamų vertybių santykį aptarti atsietai nuo kitų valstybių. Antrajame skyriuje dėmesys yra sutelkiamas į teisės į saviraiškos laisvę bei garbės ir orumo gynimo santykį analizuojamose valstybėse. Nagrinėjama, kokią įtaką nagrinėjamų vertybių pusiausvyrai turi paskleistos informacijos turinys bei pobūdis Vokietijoje, Lietuvoje bei Didžiojoje Britanijoje: aptariamos teisės į saviraiškos laisvę ribos paskleidus nuomonę bei faktus, analizuojama tikrovės neatitinkančios bei asmenį žeminančios informacijos samprata. Stengiamasi atskleisti viešo asmens kritikos specifiką.
In this Master‘s paper the issue of relation between right to freedom of expression and right to private life and right to honour and dignity is analysed in comparative aspects. Author discloses, how vary the conceptions of significant criteria and their importance to the relation of right to freedom of expression and other rights in France, Germany, Lithuania and Great Britain. In the first part of work, author seeks to reveal a conception of right to freedom of expression, while discussing the content and value of this right in democratic state. Right to freedom of expression is not absolute: the limits of this right are determined by requirement to protect other rights. Therefore, it is relevant to set a fair balance between right to expression and other rights. The second part is divided into two chapters. In the first chapter, author discusses the pecularities of the relation between right to freedom of expression and right to private life in Lithuania, Germany, France and Great Britain. While comparing the conceptions of criteria significant for the limits of right to freedom of expression (consent of person, public status of person and public right to know), variations of this relation in analysed states are revealed. Particularity of the regulation of Great Britain conditions necessity to analyse the relation of freedom of expression and right to private life separately from other countries. In the second chapter author concentrates to the relation between right to freedom of expression and right to honour and dignity. Author analyses, what influence does the content and character of disseminated information have for the relation between right to freedom of expression and right to honour and dignity in Germany, Lithuania and Great Britain. The limits of freedom of expression are discussed considering whether facts or value judgements are expressed. Author attempts to disclose the particularity of critique of public figures.