Laisvosios ekonominės zonos ir jų steigimo Lietuvoje praktika
Augustinaitė, Eglė |
Gurevičienė, Jūratė | Recenzentas / Rewiewer |
Laurinavičius, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Radžiukynas, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Minalga, Rimgaudas Pranas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Reklaitis, Jonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miškinis, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų. Nemažą įtaką tam galėjo turėti 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės padariniai, tačiau nereikia atmesti prielaidos, jog Lietuva ne viską padarė, kad taptų patrauklia užsienio investuotojams. Laisvoji ekonominė zona, kaip viena iš verslo vystymo formų, forma jau yra suradusi platų pritaikymą skirtingų savo išsivystymu, dydžiu ir tradicijomis šalių ekonomikose. Sekant įvairių išsivysčiusių pasaulio šalių patirtimi, Lietuvoje taip pat buvo pradėtas laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas. Nuo pirmojo Lietuvos LEZ įsteigimo prabėgus eilei metų, vis dar Lietuva negali pasigirti efektyvia šių zonų veikla, nors pastoviai yra ieškoma naujų investicijų pritraukimo būdų ir strategijų. Šio darbo tema buvo pasirinkta siekiant išsiaiškinti, kodėl Lietuva, būdama panašaus dydžio ir sudėties šalimi kaip Airija, nesugeba atkartoti Airijos ekonominio išsivystymo šuolio. Darbe keliama hipotezė - LEZ Lietuvoje veikia neefektyviai. Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų steigimosi praktiką teisiniu aspektu. Tyrimo problema: Lietuvoje nepritaikomas sėkmingas Airijos LEZ vystymosi modelis. Darbo uždaviniai: aprašyti istorinius LEZ kūrimosi aspektus; išnagrinėti įvairių šalių LEZ modelius, palyginant juos su Lietuvos LEZ modeliu; išanalizuoti LEZ veiklą reglamentuojančius teisinius aktus; išnagrinėti teisinius LEZ mokestinių lengvatų taikymo principus; išskirti pagrindinius užsienio investicijų pritraukimo trikdžius. Darbo ir tyrimo metodai: mokslinės, teorinės ir periodinės literatūros analizė; dokumentų bei ataskaitų lyginamoji analizė; empirinių duomenų chronologinė analizė; užsienio šaltinių apžvalga, autorių nuomonių lyginamoji analizė. Kaip pagrindinius darbo rezultatus galima įvardinti įstatymines spragas, turinčia tiesioginę įtaką atitraukiant užsienio investicijas: LEZ investuotojams nesuteikiama galimybė įsigyti žemę savo verslui ir investicijoms, jos gali ją tik subnuomoti; Lietuvos LEZ veiklos pradžioje nebuvo teisiškai įtvirtinta „laisvosios zonos“ sąvoka, suteikianti galimybę veikti bemuičiu režimu atitinkamoje LEZ teritorijos dalyje. Darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino iš dalies – veiklą LEZ vystantys subjektai mažiau varžomi mokesčių naštos, todėl turi galimybę investuoti į veiklą ženklesnę kapitalo dalį, tačiau dalį investuotojų atbaido neišspręsti žemės nuomos klausimai bei ne visos laisvosios ekonominės zonos teisinis priskyrimas laisvosioms zonoms pagal LR Muitinės įstatymą. Dėl įstatymų spragų LEZ negali pilnai išnaudoti numatytos veiklos efektyvumo. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė ir analitinė, bei išvados. Darbo pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas.
The master thesis subject is relevant, because the direct foreign investments diminished in Lithuania of late years. The fair influence was made by 2008 world economic crisis, but also there could be an assumption, that Lithuania was at the pains to become fascinating for foreign investors. Free economic zone, as one form of the trade development, made the wide practice in economies of countries, different by their development, size and traditions. Tagging along the practice of developed countries, the establishment of free economic zones (FEZ) were started in Lithuania. After some years from the first FEZ establishment, Lithuania still can not brag with effective zones activity, even if there are seeking of new ways and strategies to attract investments. The subject of this paper was chosen for the detection for what reasons Lithuania can not repeat the bound of economic development in Ireland, even if Lithuania is similar to Ireland by country size and addition. The raised hypothesis: the activity of FEZ is ineffective in Lithuania. Work purpose: to research by legal aspect the establishment practice of free economic zones. Research problem: the successful model of FEZ development in Ireland is not fitted to Lithuania. Work tasks: to describe the historic aspects of FEZ creation, to research the models of different countries‘ FEZ and to compare with Lithuania‘s model, to analyse the legal documents, regulating the activity of FEZ, to explore the principles of taxing concessions in FEZ area, to display the main interferences, what disturb to attract foreign investments. Methods of thesis and research: the analysis of sciential, theorical and periodical literature; comparative analysis of legal documents and reports; chronologic analysis of empirical data; the review of foreign sources, comparative analysis of author’s opinions. The main results of work could be law vacancies that make a direct influence deflecting foreign investments: investors of FEZ have no possibility to obtain the land as their own real estate for the trade or investments. The land can be subleased from zone‘s administrator. When FEZ started it‘s activity in Lithuania, there was no the concept as free zone, what could make a possibility to operate in a duty free regime, in particular part of FEZ territory. The raised hypothesis partly confirms – subjects, who operate in FEZ, are embarrassing less by dues, so they have possibility to invest the bigger part of their capital for the activity. But the pat of investors is deterred for the land lease pending questions. Also according to Customs Law of Lithuania Republic, not all free economic zones are legally attached to the free zones. FEZ can not be at the end of activity effectiveness resources for the vacancies of laws. The paper consists of introduction, theoretical section, methodological and analytical section and findings. At the end of paper the list of used literature is proposed.