Alterantyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo teisinės ir socialinės prielaidos
Mesonis, Gediminas | Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman |
Meilius, Kazys | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Piesliakas, Vytautas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Prapiestis, Jonas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Petrylaitė, Daiva | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Gutauskas, Aurelijus | Konsultantas / Consultant |
Tiriamoji problema. Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema atskleidžiama nagrinėjant jų skyrimo ir vykdymo sąlygų gebėjimą paveikti nusikalstamą elgesį paskatinusius veiksnius ir tokiu būdu mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojant temą įžvelgiama tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės parinkimo (individualizavimo) ir nuoseklaus taikymo problema. Teismui, sprendžiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skyrimo klausimą, reikia nustatyti ne tik skiriamos bausmės trukmę, bet ir tinkamumą konkrečiam asmeniui: ar paskirtos sąlygos (jų kiekis ir pobūdis) yra pakankamos, kad būtų įmanoma prižiūrėti nuteistojo elgesį gyvenimo laisvėje sąlygomis. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas nulemia ir šių bausmių vykdymo procesą. Todėl, jei nuteistajam paskirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės kontekste nustatytos sąlygos nereikalauja iš jo pasikeitimo ir su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų sprendimo, tai jų vykdymo kontrolė negali daryti poveikio nusikaltimų recidyvui. Nagrinėjamų bausmių praktinį veiksmingumą sąlygoja tinkamas jų parinkimas ir bausmių vykdymo eigoje taikomų reikalavimų nuteistajam pakankamumas, pagrįstumas, praktiškumas ir jų vykdymo vertinimas. Darbo aktualumas. Europos Tarybos Ministrų komitetas sprendžiant kalėjimų perpildymo problemą, rekomendavo valstybių narių vyriausybėms sudaryti kalėjimų perpildymo sprendimo planą, pagrįstą bausmių prioritetų, visuomenės nuomonės ir esamos bausmių praktikos analize. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programoje įtvirtintas siekis iš dalies pakeisti bausmių ir nuobaudų sistemą. Nustatyti teisės pažeidimams adekvačias bausmes, mažinti represinių bausmių poveikį, siekti asmenų, atlikusių bausmę perauklėjimo bei integravimo į visuomenę. Šioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įtvirtinti bausmės ekonomijos principą – minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Įtvirtintas siekis rečiau bausti laisvės atėmimo bausme, dažniau taikyti viešuosius darbus, turtines ir kitas bausmes. Paminėtuose dokumentuose įtvirtintos teisėkūros gairės tapo pamatu naujų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įdiegimui ir jų taikymo galimybių išplėtimui 2003 metais gegužės 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame kodekse. Buvo tikimasi, kad šios priemonės padės mažinti laisvės atėmimo vietose įkalintų asmenų skaičių ir taps veiksmingomis alternatyvomis laisvės atėmimui. Viena iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo sąlygų yra sisteminga šių bausmių analizė, vertinant ar jų vykdymas atitinka planuotus rezultatus. Praėjo daugiau kaip penkeri metai nuo naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Per šį laiką sukaupta praktinė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo patirtis reikalauja revizijos, ar pasiekti iškelti tikslai? Žvelgiant į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos praktinį funkcionavimą pastebima, kad šių bausmių taikymui ir vykdymui būdingas chaotiškumas. Tokia pirminė praktinės problemos įžvalga lėmė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių teorinio ir praktinio ištyrimo aktualumą. Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina veiksmingo probacijos modelio sukūrimo poreikį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje numatyta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir skatintų asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos programoje numatyta plėtoti veiksmingą probacijos (įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir ypač sumažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Minėtoje programoje įtvirtintas siekis pataisos inspekcijų darbą nukreipti socialinės pagalbos nuteistiesiems, o ne vien jų elgesio kontrolės linkme. Probacijos modelio sukūrimas įtvirtintas ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje. Šiems tikslams įgyvendinti yra reikalinga konkretizuoti esamos alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos problemas ir suformuluoti doktrina ir praktika grįstus kriterijus, kurie sąlygotų nagrinėjamų bausmių veiksmingumą. Tyrimo objektas. Disertacijoje tiriamos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir bausmės vykdymo atidėjimo skyrimo ir vykdymo sąlygos, jų teorinis ir praktinis pagrįstumas racionalaus resursų naudojimo ir recidyvo mažinimo požiūriu. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Disertacinio tyrimo tikslas – remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis nustatyti esamus alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo trūkumus ir suformuluoti veiksmingumą sąlygojančius kriterijus. Disertacinio tyrimo uždaviniai: 1) atlikti teorinę alternatyvių laisvės atėmimui bausmių (probacijos) sistemos analizę; 2) išanalizuoti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos veiksmingumą sąlygojančius kriterijus; 3) išanalizuoti, ar esamas bausmių skyrimo reglamentavimas sudaro galimybes teismui parinkti tinkamą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę; 4) išnagrinėti Lietuvos baudžiamojoje teisėje egzistuojančią kaltininko asmenybės ir jo pavojingumo sampratą; 5) nustatyti ar kaltininko asmenybės ir pavojingumo vertinimo struktūra užtikrina nusikalstamą veiką paskatinusių veiksnių išskyrimą; 6) nustatyti pagrindines praktines alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo problemas; 7) išnagrinėti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo procesą, nustatyti praktinius jo trūkumus ir suformuluoti kriterijus, kurių įdiegimas sąlygotų šių bausmių veiksmingumą. Darbo mokslinis naujumas. Lietuvoje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo teisiniai ir socialiniai kriterijai nebuvo tiriami. Disertacijoje šių bausmių veiksmingumo prielaidos buvo tiriamos kompleksiškai. Darbe pateikiama nacionalinės nagrinėjamų bausmių sistemos analizė tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių alternatyvų taikymą Europoje, Amerikoje, kitose valstybėse ir atskirų valstybių (Jungtinės Karalystės, Švedijos ir kt.) šios sistemos teisinio reglamentavimo kontekste. Į temos nagrinėjimo sferą patenka nacionalinės sistemos mokslinio pagrįstumo kvestionavimas ir atitikimo užsienio valstybių doktrinoje išdėstytai alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo sampratai vertinimas. Disertacijoje išskiriama mokslinių argumentų, grindžiamų praktiniais tyrimais, svarba formuojant veiksmingą alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemą. Aprašomi užsienio valstybėse atlikti empiriniai moksliniai tyrimai, kurie leido suvokti struktūruoto pažeidėjo asmenybės vertinimo ir tinkamos bausmės parinkimo sąsajas. Atskleidžiama socialinių veiksnių tinkamo vertinimo reikšmė įgyvendinant alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Šių bausmių analizė apima ne tik teorinę jų veiksmingumo koncepciją, bet ir praktinės alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo patirties Lietuvoje įvertinimą. Darbe formuluojamas naujas Lietuvai požiūris į bausmių skyrimo diskrecijos, kaltininko asmenybės vertinimo problemas. Tyrimo reikšmė. Vienas svarbiausių ir reikšmingiausių šio tyrimo aspektų yra tai, kad nagrinėjama kelerių metų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo Lietuvoje praktika. Disertacijoje atlikto kompleksinio tyrimo pagrindu formuluojami esminiai šių bausmių veiksmingumą sąlygojantys kriterijai. Remiantis nustatytais kriterijais gali būti tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimą ir vykdymą. Tyrimo hipotezė. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo ir vykdymo mechanizmas nėra veiksmingas, nes jo poveikis nusikaltimų recidyvui nėra grindžiamas priemonėmis, orientuotomis į nusikalstamą elgesį sąlygojančių kriminogeninių veiksnių šalinimą ar koregavimą. Ginamieji disertacinio tyrimo teiginiai: 1. Nuteistojo kontrolės (priežiūros) visuomenėje galimybes sąlygoja jo motyvacija, kuri išreiškiama sutikimu (susitarimu) dėl skiriamų pareigų vykdymo. 2. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo taisyklės turi orientuoti į tam tikras asmenų grupes (pavyzdžiui, asmenis turinčius priklausomybę nuo narkotikų). 3. Esant plačiai teismo diskrecijai parenkant bausmės rūšį, esminis tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės paskyrimo aspektas yra informacijos apie kaltininką įvertinimas. 4. Kaltininko asmenybės, jo pavojingumo vertinimo subjektyvumas sąlygoja eklektišką nagrinėjamų bausmių skyrimo praktiką. 5. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas ir vykdymas turi būti orientuotas į nuteistojo socialinį pasikeitimą ir nusikalstamą veiką sąlygojusių kriminogeninių veiksnių (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo, priklausomybės nuo narkotikų ir pan.) pašalinimą. 6. Asmenims, kurių nusikalstamos veikos padarymui esminės reikšmės turėjo jų priklausomybė nuo narkotikų, paskirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė turėtų apimti ir reikalavimą išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą. 7. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo reglamentavimas n
The problem under study. The problem of efficiency of alternative to imprisonment (non-custodial) sanctions is investigated in the present study. The fundamental advantage of this kind of punishment is the possibility to control offenders‘ behavior in the community. This idea is based on the personal ability to change, which depends on an offender‘s will and efforts to change himself and to start solving the problems, which have caused the offending behavior (motivation to change). Therefore, imposed alternative sanctions should affect the changes in offenders‘ behavior. The individual conditions (obligation and/or restrictions) of the sanction, imposed by a court, should direct an offender‘s efforts to change. The problem of efficiency of alternative sanctions is discovered, while studying, how the conditions of imposition and execution of these sanctions could affect the criminogenic factors and, therefore, could reduce recidives of crime. Analyzing these aspects we can observe the problem of individualization of punishment, or finding the appropriate sanction, and the problem of coherent application of the sanction. A court, imposing non-custodial sanction, should not only state a term of its application, but also should decide, if the imposed obligations (their amount and character) are sufficient to supervise the offender in the community. The imposition of non-custodial sanctions to a great extend determs the process of execution of it. Particularly, if the conditions of imposed sanction do not determine the offender to change and to solve the problems, related with offending behavior, then the control of their execution cannot affect the recidive of offending. The practical efficiency of these sanctions is determed by selection of the appropriate sanction; by sufficiency and practical useness of requirements, applied to offender in the process of execution; and by evaluation of the execution. The relevance of the study. The Commettee of Ministers of The Council of Europe, solving the problem of overcrowdedness of prisons, recommended to the member-states to deliver the plan to solve this problem, which would be based on the priorities of punishment, the public opinion, and the analysis of present practice of punishment. The program of the Government of the Republic of Lithuania of years 2000 – 2004 contains the intention to modify partially the system of punishment; to state the adequate punishment to the violations of law, to reduce the repressive effect of sanctions, to seek the social integration of the persons, having served the sentence. In this program there was presumed “the principle of economy of punishment“ – the least sanction, which would be enough to affect the offender and stimulate him to change; confirmed the intention to apply community service, material sanctions and other non-custodial sanctions rather than penal measures. The legislative directions, contained in these documents, allowed to extend the application of alternative sanctions in the Penal Code, which came into effect on 1 May 2003. These measures were supposed to reduce the number of imprisoned and to become an efficient alternative to custodial sanctions. One of the conditions of efficiency of alternative sanctions is a systematic analysis and evaluation, if its application helps to reach the planned results. After more than five years since new Penal Code came into effect, we have some expirience of application of alternative sanctions, which would need a revision. Observing the functioning of the system of these sanction we can note, that the sanctions are being imposed and executed chaotically. This primary overview determs the relevance of theoretical and practical study of alternative sanctions. The law acts of the Republic of Lithuania forms the need to create an efficient model of probation. The program of the Government of the Respublic of Lithuania of the years 2004 – 2008 foresees to develop the model of probation (suspended sentence, early discharge from punishment), which would be conform to international legal acts and would stimulate offenders not to offend in the future. The activity program of the Government of the year 2009 foresees to extend the efficient probation (including suspended sentence) system, which is oriented towards management of the risk of repeated offending behavior, which would create the conditions for social security, for reducing the recidives of crime, and particularly for reducing the number of imprisoned people. The mentioned program contains the intention to direct the work of correctional inspections toward social aid to convicts, not only toward the control of their behavior. Development of the model for probation is also approved in the Conception of probation system in Lithuania. In order to achieve these aims, it is necessary to explore the problems of the existing system of alternative sanctions and to state practice-based criteria, which the efficiency of the sanctions depends on. The object of the study. In this dissertation study there is investigated theorical and practical aspects of conditions of imposition and execution of community service, limitation of freedom and suspended sentence, in the terms of rational usage of resources and reducing of recidives. The aim of the study. The aim of this dissertation study is to state the shortcomings of application of alternative sanctions and to formulate the criteria of efficiency, on the base of theoretical knowledge and collected practical data. The tasks of the study: 1) To present theorical analysis of the system of alternative sanctions (probation); 2) To analize the criteria, which efficiency of the system of alternative sanctions depends on; 3) To analize, if the existing reglamentation of sanction imposition allows to a court to select the appropriate alternative sanction; 4) To investigate the concept of offender‘s personality and his dangerness, formed in the Lithuanian penal law; 5) To state, if the structure of evaluation of personality and dangerness ensures elimination of the criminogenic factors; 6) To state the main practical problems of imposition of alternative sanctions; 7) To investigate the process of execution of alternative sanctions, to explore its main shortcomings and to state the criteria of its efficiency. The scientific recency of the study. The legal and social criteria of efficiency of non-custodial sanction have not been yet researched in Lithuania. This dissertation study presents the complex research of the presumptions of efficiency of these sanctions.The study contains analysis of the national system of alternative sanctions, in the context of reglamentation of this system by international legal acts and reglamentation of national systems in such countries, as the United Kingdom, Sweden and others. The area of present research also comprises the examination of scientific substantiation of the national system in the context of concepts of efficiency, approved in these countries. The author of the study argues the significant role of scientific approach, based on practical research, in the formation of the efficient system of alternative sanctions. The study contains the description of the scientific and practical researches, which allowed to comprehend the link between the structured evaluation of offender‘s personality and the selection of a proper sanction. In the study there are also argued the significant role of proper evaluation of the social factors in realization of alternative sanctions. The analysis comprises not only theoretical conception of efficiency, but also the evaluation of expirience of application of the sanctions in Lithuania. This study presents the new approach to the problems of the discretion of sanction imposition and the evaluation of offender‘s personality. The significance of the work. One of the significant aspect of the present research is the analysis of some years of the practice in application of alternative sanction in Lithuania. On the basis of complex research we have tried to state the criteria of efficiency of alternative sanctions. These criteria could be used improving the legal acts on the imposition and execution of alternative sanctions. The hypothesis of the study. The existing mechanism of imposition and execution of alternative sanctions is not efficient, since its affection to recidive of crime is not based on the measures, oriented towards elimination or correction of criminogenic factors. The maintained statements of the dissertation study: 1. The possibility to control (supervise) a convict in the community depends on his motivation, which is expressed by his consent (agreement) to fulfil the requirements of imposed obligation. 2. The rules of imposition of alternative sanctions should be oriented to the certain groups of offenders (for example, substances addicted persons). 3. Since a court has extensive discretion in selection of the type of alternative sanction, the main reason for the selection is evaluation of information about an offender. 4. Subjectivity in evaluation of personality of offender and his dangerness determs eclecticism in the practice of imposition of alternative sanctions. 5. Imposition and execution of alternative sanctions should be oriented to change offender‘s social behavior and to eliminate criminogenic factors (substance addictment, alcohol drinking, etc.), which have been resulted in offence. 6. If substance addictment was a significant factor in making an offence, imposed to the offender alternative sanction should also contain the obligation to undergo treatment course. 7. The present reglamentation of application of alternative sanctions doesn‘t contribute to offenders‘ social progress and to their rehabilitation. 8. The present reglamentation determs only nominal approach to execution of obligation by convicts and to assessment of that execution. 9. The obligation to undergo the treatment course should