Kvalifikuoto elektroninio parašo tarpvalstybinis pripažinimas Europos Sąjungoje
Tumalovičiūtė, Irma |
Štitilis, Darius | Recenzentas / Rewiewer |
Kiškis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Petrauskas, Rimantas Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Augustinaitis, Arūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rotomskis, Irmantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Skaržauskienė, Aelita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Keras, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
E. parašo taikymas sparčiai auga visoje Europos Sąjungoje (ES). Norint saugiai ES keistis elektroniniais duomenimis, būtina harmonizuoti kvalifikuoto elektroninio parašo pripažinimo procesą. Valstybė narės, nors ir rėmėsi Direktyva 1999/93/EB, tačiau sukūrė savitą teisinio e. parašo reglamentavimo modelį, tai lėmė elektroninio parašo tarpvalstybinio pripažinimo problemas. Elektroninis parašas tampa šių dienų informacinės visuomenės kasdienybe visoje Europos Sąjungoje. Elektroninio parašo taikymas ypač plinta įvairiose elektroninėse sistemose (pvz., elektroniniai viešieji pirkimai, elektroninės sąskaitos, elektroninis deklaravimas ir kt.). Norint patikimai Europos Sąjungos Bendrojoje rinkoje keistis elektroniniais duomenimis, būtina harmonizuoti kvalifikuoto elektroninio parašo pripažinimo procesą. Direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos įtvirtino juridinę elektroninio parašo galią, elektroninio parašo naudojimo taisyklės, įteisino sertifikavimo paslaugų teikimą. Kiekviena ES valstybė narė ir kandidatė, nors ir rėmėsi šia Direktyva, tačiau sukūrė savitą teisinio e. parašo reglamentavimo modelį. Tai lėmė tam tikras elektroninio parašo tarpvalstybinio pripažinimo problemas. Europos Sąjungoje kvalifikuotas elektroninis parašas yra prilyginamas ranka rašytam parašui ir yra leistina įrodymo priemonė teisme. Tačiau vieningų standartų nebuvimas ir skirtingas standartų bei Direktyvos interpretavimas iki šiol stabdė kvalifikuotų elektroninių parašų tarpvalstybinį pripažinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje valstybėms narėms nustatyti administracinio supaprastinimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą supaprastinti procedūras ir formalumus, taikomus norint įgyti teisę verstis paslaugų teikimo veikla ir vykdant šią veiklą, ir įpareigojimą užtikrinti, kad tas procedūras ir formalumus paslaugų teikėjai galėtų lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis. Nuotoliniu būdu atliekant procedūras bus reikalingas elektroninis parašas, todėl ši Direktyva valstybes nares paskatino imtis organizacinių ir teisinių priemonių spręsti elektroninių parašų vieningo pripažinimo problemą. Viena svarbiausių organizacinių priemonių – valstybių narių pareiga nuo 2009 m. gruodžio 28 d. sukurti, tvarkyti ir skelbti patikimą sąrašą, kuriame pateikiama būtina informacija apie ES valstybės narės prižiūrimus ir (arba) akredituotus sertifikavimo paslaugų teikėjus, visuomenei išduodančius kvalifikuotus sertifikatus.
The use of e-signature is growing rapidly in each Member State of European Union (EU). The harmonisation of qualified e-signatures validation process in EU is the core element for safe exchange data in electronic form. Each member country established their own distinctive legal regulation models of e-signature therefore leading to certain problems of cross-border e-signature recognition. The use of e-signature is growing rapidly in each Member State of European Union (EU), especially in various kinds of electronic systems (e.g. electronic public procurement, e-invoicing, and e-declaration). The harmonisation of e-signatures validation process in EU is the core element for safe exchange data in electronic form. The Community framework for e-signatures was established by Directive 1999/93/EC on a Community framework for electronic signatures and despite the fact that the Directive was the fundamental legal document, each member country established their own distinctive legal regulation models of e-signature therefore leading to certain problems of cross-border e-signature recognition. In EU qualified e-signature satisfy the legal requirements of a signature in relation to data in electronic form in the same manner as a handwritten signature satisfies those requirements in relation to paper-based data and are admissible as evidence in legal proceedings, but the issuance of different standards for qualified e-signature, as well as the diverse interpretation of them and of Directive 1999/93/EC inhibited the cross-border recognition of qualified e-signatures. The obligations of administrative simplification imposed on Member States by Directive 2006/123/EC on services in the internal market, include the obligation to simplify the procedures and formalities to establish and operate as a service provider as well as the obligation to ensure that those procedures and formalities could be easily completed at a distance. To comply with the obligation to simplify procedures and formalities and to facilitate the cross-border procedures by electronic means should rely on simple solutions, including the use of electronic signatures. This directive induced Member States to undertake organisational and legal measures in order to solve the problem of cross-border recognition of qualified e-signature. Each Member State not later than until 28th Decmeber.2009 shall establish, maintain and publish, in accordance with the technical specifications, a ‘trusted list’ containing the minimum information related to the certification service providers issuing qualified certificates to the public who are supervised/accredited by them.