Pensijų sistemų reformų Lietuvoje problematika ir perspektyvos

Lietuvoje, kurioje pensininkai sudaro penktadalį visų gyventojų, kaip ir daugelyje Europos šalių, senatvės pensija tampa viena iš opiausių ekonominės politikos sričių. Mažėjant gimstamumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, žemėjant santykiui tarp mokančius įnašus dirbančiųjų ir gaunančiųjų, valstybė tampa nepajėgi užtikrinti aprūpintos senatvės pensinio amžiaus žmonėms. Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais. Darbo temos aktualumas pagrįstas tuo, kad pensijų kaupimas yra dar naujas dalykas Lietuvoje ir dėl susidariusios pasaulinės krizės palietusios mūsų šalį šiuo metu pensijų sistemą ruošiamasi pertvarkyti. Darbo objektu pasirinkta pensijų sistemos reformos Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti pensijų sistemų reformų Lietuvoje įgyvendinimo analizę, remiantis pensijų sistemų kaitą reglamentuojančiais įstatymais ir įstatymų projektais bei 2009 m. atliktu konstatuojamuoju tyrimu, pagrindinį dėmesį skiriant kaupiamųjų pensijų sistemos Lietuvoje raiškai bei jos dalyvių vertinimui. Rašant darbą taikyti įvairūs mokslinio tyrimo metodai. Lyginamosios analizės metodas padėjo lyginamuoju aspektu įvertinti Lietuvos ir Vokietijos pensijų sistemą. Mokslo literatūros, teisės aktų bei įvairių straipsnių internetinėje erdvėje analizės metodas, kurio pagalba aptariamas teorinis pensijų sistemų temos aspektas, įvertinamas įstatymų teisinis reglamentavimas, aptariamos šių dienų pensijų sistemos aktualijos. Apibendrinimo metodo pagalba siekiama apibendrinti informaciją ir pateikti išvadas. Atliekant kiekybinį tyrimą, skirtą išsiaiškinti gyventojų informuotumui apie senatvės pensijų sistemą ir privačius pensijų fondus, buvo taikyta anketinė apklausa, matematinės statistikos metodas, gautų rezultatų analizė. Pirmojoje dalyje ,,PENSINIO APRŪPINIMO SAMPRATA IR TEORINĖ PROBLEMATIKA“ analizuojama pensijų sistemos klasifikavimo ypatumai, aptariama socialinės apsaugos valstybių tradicijos, klasikinės pensijų sistemos, pensijų sistemos principai, pensijų sistemų finansavimas ir administravimas. Antroje dalyje ,,PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMŲ ĮGYVENDINIMAS“ aptariami veiksniai, turėję įtakos dabartinės Lietuvos pensijų sistemos atsiradimui Lietuvoje, įvykdytos reformos, analizuojama, kokią įtaką kaupiamųjų fondų atsiradimui ir veiklai turi politinės valdžios, ekonominės rizikos, institucinės bei asmens rizikos veiksniai, lyginamos Vokietijos ir Lietuvos pensijų sistemos, analizuojami įstatymų projektai. Trečioji darbo dalis ,,LIETUVOS GYVENTOJŲ INFORMUOTUMO APIE SENATVĖS PENSIJŲ SISTEMĄ IR PRIVAČIUS PENSIJŲ FONDUS TYRIMAS“ pateiktas pensijų sistemų tyrimo metodologijos aprašymas, pristatomi ir interpretuojami atlikto tyrimo rezultatai. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apibūdinti Lietuvos pensijų sistemų modelius kitų užsienio šalių pensijų sistemų kontekste, aptariant teorinę mokslinę literatūrą; išanalizuoti ir įvardyti Lietuvos II pakopos kaupiamųjų pensijų fondų teisinio reglamentavimo, rizikos veiksnių bei veiklos Lietuvoje problemas, analizuojant Lietuvos įstatymų bazę bei mokslinę literatūrą; įvertinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie senatvės pensijas ir privačius pensijų fondus, atlikus konstatuojamąjį tyrimą ir išanalizavus jo metu gautus duomenis; numatyti pensijų reformos perspektyvas bei tobulinimo kryptis Lietuvoje, sumuojant ir apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį. Tačiau šią sistemą dar reikėtų tobulinti: plėsti privačią pensijų sistemą ir nesudaryti kliūčių pensijų fondų efektyvumui; gerinti visuomenės informavimą apie kaupiamąjį pensijų draudimą, jo privalumus ir trūkumus; šiandieninė Lietuvos pensijų sistema neatitinka dabarties reikalavimų ir iššūkių.

The question of old-age pension for Lithuania, as for many other European countries, where a fifth of population is retirement-aged, is one of the most pressing economic policy issues. Due to declining birth rate, age of the human life expectancy, the ratio between the working contribution payers and allowance receivers the state is unable to guarantee provision for old people in retirement. In order to improve the situation for pensionable-aged part of the population, since 2003 a pension system reform has taken a start, allowing Lithuanian people themselves to take care of their future and have the opportunity to receive higher retirement incomes by accumulating funds in one’s account or joining a private pension funds. Relevance of this topic is based on the fact that the pension saving system is just taking a start in Lithuania and is currently being prepared to be reformed because of a global economical crisis. A main subject of this work is a pension system reform in Lithuania. The purpose - to carry out implementation analysis of pension system reforms in Lithuania, on the basis of the pension system alternation governing laws, current bills and declarative research delivered in 2009, focusing on a form of accumulative pension system in Lithuania and participants assessment. The first part – RETIREMENT BENEFIT CONCEPT AND THEORETICAL PROBLEMS – analysis the pension system scheme classification features, discusses the national traditions of social protection, the classic pension schemes, pension system principles, pension systems sponsorship and management. The second part – THE PENSION SYSTEM REFORM IMPLEMENTATION – discusses the factors that have affected the current pension system emergence in Lithuania, the already made reforms, analysis what impact of cumulative funds emergence and activities has political power, economic risk, institutional and individual risk factors, compares the German and Lithuanian pension systems, analysis the bills The third part of the work – RESEARCH ON SPREAD OF INFORMATION ABOUT OLD-AGE PENSION SYSTEM AND PRIVATE PENSION FUNDS AMONG LITHUANIAN INHABITANTS – introduces pension system study methodology description, presents and interprets survey results. Tasks to do in order to achieve the common goal: to describe Lithuanian pension system models in context of other countries pension systems by discussing theoretical scientific literature; to analyze and identify Lithuania’s Second stage cumulative pension funds framework of the law, risk factors and operational problems in Lithuania, according to the Lithuanian law database analysis and scientific literature; to assess Lithuanian awareness of old age pensions and private pension funds, following a declarative survey analysis of the data generated; foresee prospects for pension reform and improvement policies in Lithuania, aggregating and summarizing the results. Thee analysis shows that the implementation of the pension reform in Lithuania is a very important step aiming to avoid eresis of social insurance pension and to improve pensioners' fyture. However, the system needs to be improved.: to develop private pension system and avoid obstacles to pension fund efficiency; to keep the society informed on the accumulative pension insurance, its advantages and disandvantages; the present pension system in Lithuania does not meet modern requirement and challenges.