Lietuvos Respublikos Prezidento „veto“ teisės konstitucinis reguliavimas
Vasilevskij, Edvard |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Pukanasytė, Indrė | Recenzentas / Rewiewer |
Vainiutė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Blinstrubis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
„Veto“ bendrai suprantamas, kaip valstybės vadovo nesutikimas su parlamento leidžiamais įstatymais t.y. Respublikos Prezidento „veto“ teisė iki paskelbiant Seimo priimtą įstatymą grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti. Nors Lietuvos Respublikos Prezidento galios yra pakankamai didelės, dėl konstitucinės valdžių padalijimo sąrangos bei konstitucinio reguliavimo mūsų šalies vadovas neturi reikšmingos įtakos įstatymų turiniui bei parlamento veiklai. Šiame magistro darbe analizuojama „veto“ teisės istorinė raida, modeliai, Lietuvos Respublikos Prezidento „veto“ teisės konstitucinis reguliavimas. Teorinėje dalyje analizuojamas istorinis aspektas, skirtingi „veto“ modeliai: „prezidento veto“, „stiprusis veto“, „silpnasis veto“, „atidedamasis veto“ ir kt. Sekančiame skyriuje nagrinėjamos teisinių tradicijų, papročių svarba, istorinis tęstinumas, teisiniai pamatai 1922 m., 1928 m. bei 1938 m. nuolatinėse Konstitucijose. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama Respublikos Prezidento „veto“ teisė 1992 m. Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo doktrinoje. Analizuojami visi Konstitucijos straipsniai susiję su „veto“ teise, bei nagrinėjami Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. ir 2008 m. vasario 22d. nutarimai. Toliau analizuojama Respublikos Prezidento „veto“ teisės įgyvendinimo problematika: būtinybė vetuoti visą įstatymą; 10 dienų terminas, per kurį Prezidentas turi apsispręsti dėl įstatymo pasirašymo ir kt. Nagrinėjami ir apibendrinami statistiniai duomenys. Galiausiai suformuluojamos pagrindinės darbo išvados bei pateikiami siūlymai, kaip būtų galima pagerinti esamą „veto“ teisės teisinį reguliavimą bei išspręsti iš jo kylančias praktines problemas.
The concept of ‘veto’ is generally understood as the leader‘s of state opposition against Parliament’s legislation. That is particularly, the President’s of Republic ‘veto’ power of promulgation for the repeated consideration before the Seimas announces it to be adopted. Although Lithuanian leader seems to have great political power, the president of our country has insignificant influence on contents of law as well as parliamentary activities due to the constitutional distribution of powers and constitutional frameworks of regulation. This master’s thesis analyses historical development of ‘veto’ power, its models as well as the Lithuanian President’s ‘veto’ power’s constitutional regulation. Theoretical part is devoted to research of historical aspect of ‘veto’ right, presentation of various models of “veto” such as Presidential veto, suspensive veto, pocket veto, strong and weak veto etc. Further chapter deals with legal traditions and importance of customs and historical continuity as well as legal foundation of permanent Constitutions of 1922, 1928 and 1938. The research part is devoted to the analysis of ‘veto’ power of the President of the Republic of Lithuania in Constitution of 1992 as well as in Constitutional Court's jurisprudence. The analysis of certain articles of Constitution related to ‘veto’ power is presented as well as the research of the Constitutional Court’s resolutions of 19th June of 2002 and 22nd February of 2008 is outlined. Furthermore, the obstacles of enforcement of presidential ‘veto’ power are indicated namely the necessity to veto the entire law, 10-day period, during which the President has to decide on the signing of the law and so on. Additionally, the statistic data is interpreted and summarised, which makes it possible to draw principal thesis conclusions and make suggestions how to improve current legal regulation and to resolve the emerging problems.