Žalos pacientams kompensavimo ypatumai sveikatos teisėje

Tiriamoji problema ir darbo aktualumas. XIX amžiaus antrojoje pusėje galutinai buvo atsisakyta medicinos, kaip meno, sampratos : medicinos mokslo atradimai leido paaiškinti fiziologinius procesus, atskleidė daugelio patologinių procesų priežastis, sparčiai plėtojamos technologijos suteikė galimybę ne tik stebėti visas organizmo funkcijas, bet dažnai – jas kontroliuoti. Viena vertus, sparti medicinos mokslo ir praktikos raida lėmė akivaizdų sveikatos rodiklių gerėjimą (kūdikių mirtingumo mažėjimas, laukiamos vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas), kita vertus, teko pripažinti, kad galimybės kontroliuoti gydymo procesą ir pasiekti norimą rezultatą yra ribotos . Nanotechnologijų ir genų inžinerijos taikymas medicinoje iškėlė individo tapatumo išsaugojimo problemas, todėl reikėjo konceptualiu lygmeniu iš naujo apsvarstyti sveikatos priežiūros srityje besiformuojančių santykių prigimtį ir esmę bei pacientų teisių apsaugą užtikrinančių priemonių, tarp jų – ir teisinių instrumentų, veiksmingumą. Pacientų teisių ir pareigų reguliavimo bei teikiamos teisinės apsaugos efektyvumo problematiškumą nulemia šie veiksniai: gydytojo ir paciento santykių daugialypiškumas ir sudėtingumas, dažnos etinės problemos, kylančios gydymo ir tyrimo metu, fragmentiškas gydytojo ir paciento santykių reglamentavimas nacionaliniu lygiu ir gausios nekodifikuojamos vadinamosios minkštosios teisės (angl. soft law) normos, valstybės, teikiančios socialines garantijas pacientams, dalyvavimas gydytojo ir paciento santykiuose, vartotojiškumo ir „gėdyk bei skųsk“ (angl. „shame and blame“) kultūros reiškiniai sveikatos santykiuose , didėjantis sveikatos priežiūros efektyvumas ir potencialus pavojingumas paciento sveikatai bei pacientų civilinių ieškinių skaičiaus ir priteisiamų nuostolių dydžio spartus augimas, sukeliantis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų civilinės atsakomybės draudimo „krizes“ (situacija, kai rinkoje nėra draudimo bendrovės, kuri teiktų civilinės atsakomybės draudimo paslaugas). 1997 m. Europos Tarybos priimta Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (toliau – Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija) yra kertinis pacientų teises įtvirtinantis viršnacionalinis dokumentas teisės doktrinoje. Politiniai, ekonominiai, socialiniai integracijos procesai reikalauja gilios mokslinės nacionalinėse teisės sistemose įtvirtintų pacientų teisių turinio, jų įgyvendinimo ir apsaugos mechanizmų, teikiamos teisinės apsaugos unifikavimo poreikio ir galimybių analizės. Asmens autonomijos ir kūno neliečiamumo pripažinimas sveikatos priežiūroje, naujų gydymo ir tyrimo metodų diegimas, vis dažnesnis duomenų apie paciento sveikatą automatinio tvarkymo būdo taikymas bei kiti veiksniai reikalauja įvertinti pacientų teisių sąrašo aktualumą ir, jei reikia, jį koreguoti. Tačiau šio darbo tikslas – išnagrinėti, atsižvelgiant į pripažinimą teisės doktrinoje, vieną iš svarbiausių paciento teisių – paciento teisės į žalos, atsiradusios dėl gydymo ar tyrimo, kompensavimą ypatumus sveikatos teisėje, kompensavimo sąlygas įtakojančius sveikatos teisės institutus – informuotą paciento sutikimą ir paciento pareigas. Šios temos aktualumą lemia skirtingi veiksniai. Pastaraisiai metais atliktų tyrimų duomenys, patvirtina paciento teisės į žalos, atsiradusios dėl gydymo ar tyrimo, kompensavimo temos aktualumą: sveikatos priežiūra prižpažinta pavojingiausią žmonijos veiklos rūšimi , nepageidaujamų įvykių dažnis išsivysčiusiuose šalyse sudaro daugiau kaip 10 proc. visų gydymo atvejų , Junginių Amerijos Valstijų (toliau – JAV) ligoninėse per metus dėl gydyymo klaidų miršta mažiausiai 44 tūkst. šalies gyventojų . Todėl būtina įvertinti pacientams teikiamos teisnės apsaugos veiksmingumą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo įgyvendinimo audito išvados ir Lietuvoje atlikti sociologiniai tyrimai rodo visuomenės nepasitikėjimą žalos pacientui atlyginimo sistema ir sveikatos sistemos dalyvių nepasitenkinimą dabartiniu paciento teisės į žalos atlyginimą apsaugos teisiniu režimu ir šios teisės įgyvendinimo būdu. Tokios nuomonės pagrįstumą suponuoja faktas, kad Lietuvoje skundų dėl žalos pacientams kompensavimo skaičius – vienas mažiausių pasaulyje (per metus milijonui gyventojų tenka 37 skundai). Kitose valstybėse pacientų skundų dėl žalos atlyginimo skaičius labai skiriasi (pvz., Šiaurės Europos valstybėse per metus milijonui šalies gyventojų tenka penkis kartus daugiau skundų dėl žalos pacientams kompensavimo nei JAV). Kita vertus, išlaidos pacientui padarytai žalai atlyginti įvairiose šalyse koreliuoja ne su patenkintų skundų skaičiumi, bet su pacientų teisių apsaugos režimu: didžiausios pacientams padarytos žalos atlyginimo išlaidos susidaro šalyse, kuriose pacientų teisė į žalos atlyginimą įgyvendinama pagal civilinės atsakomybės esant kaltei taisykles ieškinio tvarka (JAV – 112 eurų/gyv., Italija 41 euras/gyv.) . Tuo tarpu šalyse, įdiegusiose specialiąsias žalos pacientams kompensavimo sistemas, kurios grindžiamos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų civilinės atsakomybės be kaltės koncepcija, šių sistemų išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, svyruoja nuo 4 iki 9 eurų (Danijoje – 9 eurai/gyv., Švedijoje – 4 eurai/gyv., Suomijoje – 6 eurai/gyv., Naujoje Zelandijoje – 8 eurai/gyv.) . Specialiosios žalos pacientams atlyginimo sistemos laikomos palankiomis pacientams bei dažnai nurodoma, kad jos yra grindžiamos atsakomybės be kaltės koncepciją . Todėl tikslinga nagrinėti šalių, turinčių ilgiausią šios koncepcijos taikymo ir specialiųjų žalos pacientams kompensavimo sistemų reguliavimo patirtį, įvertinti šiose sistemose taikomos civilinės atsakomybės be kaltės koncepcijos ypatumus, šių sistemų teikiamos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo garantiją, skundų nagrinėjimo taikant specialiąją žalos pacientams kompensavimo sistemą santykį su paciento teise į skundo nagrinėjimą ieškinio tvarka, įvertinti minėtų sistemų prevencinį poveikį, teikiamos teisinės apsaugos veiksmingumą, pateikti siūlymus dėl pacientų teisės į žalos atlyginimą teisinio reguliavimo tobulinimo. Specialiosioms žalos pacientams kompensavimo sistemoms daro įtaką dinamiškai besikeičiantys sveikatos teisės institutai – informuoto paciento sutikimo ir paciento pareigų. Siekis įvertinti šių institutų įtaką žalos kompensavimo sąlygoms reikalauja atskleisti jų turinį. Informuoto paciento sutikimo probleminiai klausimai XX amžiuje dažniau buvo gvildenami bioetikoje ir sveikatos vadybos moksle, o ne teisės krypties darbuose. Tik antrojoje XX amžiaus pusėje atsirado informuoto paciento sutikimo kaip teisės instituto užuomazgos. Šiam naujam sveikatos teisės institutui būdinga greitą transformacija, kuri ir nulemia informuoto paciento sutikimo galiojimo problematikos aktualumą. Teisinę šio sveikatos instituto reikšmę rodo tai, kad nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio išsivysčiusiose šalyse beveik visos bylos dėl gydytojo profesinio aplaidumo grindžiamos ne tik gydytojo profesine klaida, bet ir paciento netinkamu informavimu. Ši tendencija stebima nagrinėjant ir Lietuvos teismų praktiką: iš 13 bylų dėl medikų profesinio aplaidumo, kurias nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 5 bylos buvo grindžiamos paciento informuoto sutikimo negaliojimu . Bendrosios ir kontinentinės teisės tradicijų valstybių teismų praktikos skirtumai šioje srityje, reikalavimus pacientui teiktinai informacijai apibrėžiančių taisyklių įvairovė ir jų plėtojimo dinamiškumas, informacijos neteikimą pateisinančios išlygos, paciento teisės į informaciją dėl siūlomo gydymo ir tyrimo bei laisvo sutikimo laipsniškas įsitvirtinimas Europos Sąjungos dokumentuose ir vienodo paciento teisių apsaugos režimo nustatymo siekis demonstruoja paciento informuoto sutikimo koncepcijos nagrinėjimo aktualumą. Tai, kad D. Aničienė v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas byla buvo du kartus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo , demonstruoja Lietuvos teisės doktrinos ir teismų praktikos „vakuumą“ šioje srityje, o tai reiškia, kad Lietuvoje sunku prognozuoti bylų dėl paciento sutikimo galiojimo baigtį. Todėl būtina siekti konceptualaus požiūrio į informuoto paciento sutikimo galiojimą, atitinkančio šios koncepcijos pasaulinės raidos tendencijas. Pacientams padarytos žalos kompensavimo sąlygoms gali turėti įtakos ir pacientų pareigų reglamentavimas. Žvelgiant iš nūdienos gydytojo ir paciento santykių raidos perspektyvos, paciento pareigų reglamentavimas, jo prielaidos ir tendencijos yra labiausiai diskutuojama aktualija. Tyrimo objektas. Šio tyrimo objektas yra pacientui padarytos žalos kompensavimo reglamentavimo ir jo taikymo ypatumai sveikatos teisėje bei sveikatos teisės institutai, darantys įtaką žalos pacientams kompensavimo sąlygų kitimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti specialiųjų žalos pacientams kompensavimo sistemų ypatumus, įvertinti paciento teisės į žalos atlyginimą teikiamos teisinės apsaugos veiksmingumą Lietuvoje, apsvarstyti sveikatos teisės institutus, darančius įtaką žalos pacientams kompensavimo sąlygų kitimui bei pateikti siūlymus, kaip teisinėmis priemonėmis patobulinti žalos pacientams kompensavimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti žalos pacientams kompensavimo sistemos teikiamos teisinės apsaugos veiksmingumą Lietuvoje, išanalizuoti civilinės atsakomybės be kaltės koncepcijos reglamentavimo sveikatos teisėje ypatumus bei jų santykį su deliktinės atsakomybės sąlygomis, pacientų skundų nagrinėjimo kompensavimo sistemoje santykį su paciento teise į skundo nagrinėjimą ieškinio tvarka; 2. Išanalizuoti ilgiausią patirtį turinčių užsienio valstybių specialiosiose žalos pacientams kompensavimo sistemose taikomos civilinės atsakomybės be kaltės koncepcijos ypatumus bei jų santykį su deliktinės atsakomybės sąlygomis, skundų nagrinėjimo kompensavimo sistemoje santykį su paciento teise į skundo nagrinėjimą ieškinio tvarka, įvertinti sistemų prevencinį poveikį bei pateikti

Researched problem and relevance of the paper. In the second half of the 198th century the concept of medicine as art was finally refused: achievements of the science of medicine allowed to explain physiological processes, revealed the reasons of many pathological processes, quickly developed technologies granted a possibility not only observe all functions of an organism, nut frequently – to control them as well. On one hand, rapid development of the science of medicine and practice determined an obvious improvement of health indicators (decrease of babies’ mortality, extension of average lifetime), on the other hand, it has to be admitted that possibilities to control the treatment process and to achieve the desired result are limited . Application of nanotechnologies and genes engineering in medicine aroused the problems of the preservation of the identity of an individual, therefore it had to be discussed anew the nature and essence and the effectiveness of the means ensuring the protection of patients’ rights including the effectiveness of legal instruments. The topic of the regulation of patients’ rights and duties and the effectiveness of the provided legal protection are determined by the following factors: multiplicity and complexity of the relationship of the physician and patient, frequent ethnical problems arising during treatment and examination, fragmentary regulation of the relationship of physician and patient at the national level and abundant non-codified so-called soft law norms, the participation of the state which provided social guarantees to patients in the relationship of physician and patient, phenomena of the culture of consumption and „shame and blame“ in the health relationship, increasing effectiveness of health care and potential dangerous for the patient’s health and rapid increase of patients’ civil plaints and the amount of the adjusted loss, provoking health care services providers’ civil liability insurance „crisis“ (situation, when there no insurance companies in the market which provide the services of civil liability insurance). In 1997 the Council of Europe approved the Protection of Human Rights and Dignity of the Human Being with re-gard to the Application of Biology and Medicine (hereafter in referred to as Convention on Human Rights and Biomedi-cine) which is a fundamental over-national document in the law doctrine, consolidating patients’ rights. Political, eco-nomic, social processes of integration requires a deep analysis of the content of the patients’ rights entrenched in the sys-tems of national rights, their implementation and protection mechanisms, the need of the provided legal protection unifi-cation and possibilities. Recognition of the sanctity of a person’s body in health care, implementation of new treatment and examination methods, more frequent implementation of the automatic management of the data on a patient’s health and other factor require to evaluate the topicality of the patient’s rights’ list and to correct them if needed. However, the aim of this paper – to examine, considering the acknowledgement in the law doctrine, the peculiarities of one of the most important patient’s right – patient’s right to the compensation of loss aroused due to treatment or examination, and the institutes influencing the conditions of compensation – informed consent of the patient and the patient’s duties. The topicality of the theme is determined by different factors. In recent years the date of the performed researches confirms the topicality of the topic of the compensation of damage aroused due to treatment or examination: health care has been acknowledged as the most dangerous activity of humanity; frequency of undesirable events in developed countries comprises more than 10 percent of all treatment events , at least 44 000 residents of the United States of America (hereinafter – USA) die in hospitals due to the mistakes of treatment . Therefore it is necessary to evaluate the effectiveness of the legal protection provided to patients. The conclusions of the audit performed by State control institutions of the Republic of Lithuania of the implementation of the compulsory insurance of the civil liability for the damaged performed to patients and the social researches performed in Lithuania show the distrust of the society in the system of the compensation to patient for damage and the dissatisfaction of the participants of the health system for the present legal regime of the patient’s right to compensation for damage and the way of the implementation of this right. The validity of such opinion is supposed by the fact that the number of complaints regarding the compensation for damage suffered by patients is one of the smallest in the world (37 claims for a million of residents per year). The number of complaints regarding the compensation for damage suffered by patients in other countries varies a lot (for example, in North European countries there are five times more complaints regarding the compensation for damage suffered by patients for a million of residents per year than in the USA). On the other hand, the expenses for compensation of the damaged made for the patient in various countries correlates not with the number of the satisfied claims, but with the regime of the protection of patients’ rights: the largest expenses of the compensation for damage suffered by patients where the patients’ right to the compensation of damage is implemented according to the plaint order of the rule of civil liability in case of fault (USA – 112 EUR/ resident, Italy – 41 EUR/ resident) .At the meantime, in the countries which have implemented special systems of compensation for damage suffered by patients which are based on the concept of health care services providers’ civil liability without fault, the expenses of these systems for one resident fluctuates from 4 to 9 Euros (9 EUR / resident in Denmark, 4 EUR / resident in Sweden, 6 EUR / resident in Finland, 8 EUR / resident in New Zealand). The systems of the compensation of special damage for patients are deemed as favourable for patients and it is often indicated that these systems are based on the concept of liability without fault. Therefore it is purposeful to examine of the countries with the longest experience of the regulation of the systems of the compensat