Inovacijų plėtros Lietuvoje ekonominiai pagrindai
Kunšteinaitė, Inga |
Černiauskas, Gediminas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Panovas, Igoris | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vijeikis, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dobravolskas, Algis | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Mačys, Gediminas | Recenzentas / Rewiewer |
Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo ,,Inovacijų plėtros Lietuvoje ekonominiai pagrindai“ tema yra aktuali, nes globaliame pasaulyje inovacijos tampa esminiu ekonominės plėtros veiksniu ir būtina sąlyga visuomenės poreikiams tenkinti. Daugelio pirmaujančių pasaulyje valstybių ekonominio augimo bei stabilumo pagrindas – dinamiška inovacijų plėtra bei adekvati inovacijų plėtros politika. Inovatyvi veikla skatina darbo našumą, didina konkurencingumą, padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, skatina aukštesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą bei skatina visuomenės raidą. Kad inovacijos didintų visuomenės gerovės lygį būtina sukurti inovacijoms palankią aplinką. Dėl šios priežasties būtina sistemingai analizuoti inovacijų plėtros ekonominius pagrindus: pagrindinius inovacinės veiklos skatinimo mechanizmus ir jų taikymo galimybes. Taip pat siekiant skatinti ekonominį augimą svarbu analizuoti, kokią įtaką inovacijų plėtrai daro valdžios sprendimai, koks inovacijas skatinančių priemonių poveikis nacionalinei inovacijų sistemai, jos efektyvumui. Šiame darbe keliama problema: kaip paskatinti inovacijų plėtrą Lietuvoje? Tyrimo objektu laikoma inovacijų plėtros Lietuvoje ekonominiai pagrindai. Taip pat išsikeliama hipotezė: inovacijų plėtra Lietuvoje yra neefektyvi. Tyrimo tikslas - Nustatyti inovacijų plėtros Lietuvoje problemas bei pasiūlyti jų sprendimo būdus. Tikslui pasiekti keliami ir įgyvendinami šie uždaviniai: 1. išanalizuoti inovacijų plėtros teoriją; 2. išanalizuoti, kokias priemones galima taikyti inovacijų plėtrai paskatinti; 3. nustatyti inovacijų skatinimo Lietuvoje problemas, analizuojant inovacijų įeigos bei išeigos rodiklius bei jų santykį; 4. Remiantis teorine medžiaga bei tyrimo duomenimis pasiūlyti inovacijų plėtros Lietuvoje problemų sprendimo būdus ir priemones. Tyrime naudojami mokslinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė analizė ir apibendrinimas, teisės aktų analizė, statistinių duomenų apdorojimas ir analizė, statistinių duomenų lyginamoji priežastinė bei istorinė analizė, duomenų grupavimas. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos inovacijų įeigos rodikliai yra gerokai didesni už išeigos rodiklius. Lietuvos inovacijų sistemoje nėra pusiausvyros tarp inovacijų įeigos ir išeigos, t. y. maža inovacijų investicijų grąža, pagal inovacijų išeigos ir įeigos santykį Lietuvos inovacijų sistemos efektyvumas yra žemas. Taigi patvirtinta hipotezė, kad inovacijų plėtra Lietuvoje yra neefektyvi. Taip pat nustatytos pagrindinės inovacijų plėtros Lietuvoje problemos: per maža inovacinės veiklos finansavimo šaltinių įvairovė bei ribota galimybė įmonėms jais pasinaudoti, verslo išlaidų MTTP veiklai, silpnas ryšys tarp mokslo ir verslo, patentavimo veiklos pasyvumas ir kt. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje pateikiama inovacijų samprata, analizuojamas inovacijų procesas, inovacijų sistema, inovacijų plėtros modeliai, inovacijų reikšmė ekonomikai bei verslui ir galiausiai valdžios vaidmuo inovacijų procese. Antrasis skyrius skirtas inovacijų plėtrą skatinančių priemonių bei inovacijų plėtros efektyvumo vertinimo analizei. Trečiasis skyrius skirtas tyrimo metodologijai pagrįsti. Šiame skyriuje išsamiai aprašomi tyrimo metu naudojami metodai, nurodomi konkretūs rodikliai, kurie analizuojami tyrimo metu, pateikiama tyrimo schema. Ketvirtajame skyriuje vertinamas Lietuvos inovacijų sistemos efektyvumas: vertinamas Lietuvos inovatyvumas tarptautiniame kontekste bei atliekama Lietuvos inovacijų įeigos ir išeigos rodiklių analizė ir palyginimas su ES-27 vidurkiu. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Darbo rezultatai gali būti panaudojami priimant sprendimus, susijusius su inovacijų plėtros skatinimu, formuojant inovacijų politiką.
The final work’s theme “Economic Basis of Innovation Development in Lithuania” of the Public Sector Economical Master’s degree is topical because innovations in the global World become an essential factor of economical development and a necessary condition to answer the society needs. The basis of economical development and stability in the most advanced states in the World is a dynamic innovation’s development and an adequate innovation development’s politics. The innovative activity stimulates the job’s productivity, increases competition, helps to save job and power’s recourses, encourages products and services’ creation of the higher surplus value and motivates the society development. It is necessary to create a suitable atmosphere for a higher welfare level of the society using innovations. According to this reason it is necessary to analyze the basis of the innovation development systematically: the basic innovation activity promotion mechanisms and the possibilities of their use. It is important to analyze the solutions of the authority for the innovation development, innovation stimulating measures’ influence for the national innovation system, its efficiency in order to improve economical development. The problem of this work: how can we encourage the innovation development in Lithuania? The object of the research is the economic basis of the innovation development in Lithuania. There is a hypothesis: the innovation development is ineffective in Lithuania. The aim of the research: to find out the problems of the innovation development in Lithuania and suggest the solutions to the problems. We have to do several tasks to reach the aim: 1. to analyze innovation development theory; 2. to analyze the measures we can use to encourage the innovation development; 3. to find out the encouraging problems of the innovation in Lithuania analyzing the innovation input and output rates and their proportion; 4. To offer the solutions and measures to the problems of the innovation development in Lithuania according to the theory material and the research data. The science research methods have been used in the research: science literature systematic analysis and generalization, analysis of law notes, handling of statistical data and analysis, statistical data comparative - causative and historical analysis, blocking of the data. During the research it has been found out that the innovation input rates in Lithuania are rather bigger than output rates. There is no balance in the innovation system between the innovation input and output in Lithuania, it means that there is a little change of the innovation investment. According to the innovation input and output ratio Lithuania innovation system’s efficiency is low. The hypothesis is confirmed that the innovation development is ineffective in Lithuania. The main problems of the innovation development in Lithuania have been found: too poor variety of sponsorship sources of innovation activity and the limited possibility for companies to use them for business expense in MTTP activity, weak link between the science and business, passivity of the patent activity etc. There are four parts in the work. In the first part there is written about the conception of the innovation and analyzed the process of the innovation and the innovation system, the models of the innovation development, the meaning of the innovation to economics and business, finally the role of the authority in the process of the innovation. The second part is dedicated for the analysis of the measures which encourages the innovation development and the evaluation analysis of the innovation development’s efficiency. The third part is based on the research methodology. You can read the detailed descriptions about the methods which are used in the work, about the particular rates analyzed during the research. The research scheme is represented too. The efficiency of the innovation system in Lithuania is evaluated in the fourth part: the innovation of Lithuania in the National context and the analysis and comparison of the innovation input and output rates have been done with ES-27 average. Conclusions and recommendations are written at the end of the work The results of the work can be used making decisions which are related with the innovation development promotion forming the politics of innovations.