Konfliktai Pietų Kaukaze ir jų sprendinių paieška: 2008 metų Gruzijos-Rusijos karinis konfliktas
Rapkauskė, Ieva |
Liekis, Šarūnas | Recenzentas / Rewiewer |
Gruzijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingi nuo pat Gruzijos nepriklausomybės atstatymo. Rusija, pasinaudodama etniniais konfliktais Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei vadinamųjų rusakalbių gynimo pretekstais, nevengdavo kištis į Gruzijos vidaus politiką. Valstybių nesutarimai jas atvedė prie 2008 m. įvykusio karinio konflikto, kurio metu Rusija ėmėsi karinės agresijos prieš suverenią Gruzijos respubliką. Nors po Gruzijos-Rusijos konflikto jau praėjo pusantrų metų, šiandien galima naujai pažvelgti į šį konfliktą, aiškiau įvertinti jo pasekmes, nustatyti jo laimėjusiuosius ir pralaimėjusius. Šis darbas yra aktualus, kadangi tai buvo pirmas kartas po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai Rusija karą panaudojo kaip savo imperinės politikos įrankį, siekdama išlaikyti daug mažesnę kaimyninę valstybę savo politinės įtakos sferoje ir faktiškai atplėšdama dalį jos teritorijos. Konfliktas vis dar nepraranda aktualumo, kadangi smarkiai paveikė tarptautinę bendruomenę, parodydamas jos susiskaldymą ir nesugebėjimą pasipriešinti didelei, įtakingai valstybei bei Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti Gruzijos-Rusijos karinį konfliktą ir atskleisti Rusijos siekį realizuoti savo politinius interesus naudojantis karine jėga bei nacionaliniais konfliktais posovietinės erdvės šalyse. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, pirmojoje darbo dalyje aptariamos konflikto teorijos ypatybės, apibūdinama konflikto sąvoka, konfliktų rūšys, priežastys, fazės bei šalių elgesys konflikto metu, aptariami svarbiausi konfliktų sprendimo aspektai. Antrojoje dalyje apžvelgta karinio konflikto priešistorė bei Gruzijos ir Rusijos santykių blogėjimo raida, apibūdinta karinio konflikto eiga, jo priežastys bei pasekmės, analizuojami karinio konflikto vertinimai ir tarptautinės bendruomenės pastangos jį nutraukti. Trečiojoje dalyje, remiantis ekspertų interviu, analizuojamas Gruzijos-Rusijos karinis konfliktas, jo priežastys bei pasekmės. Magistro darbe keliama hipotezė – Rusijos agresiją prieš suverenią Gruziją išprovokavo pastarosios siekis integruotis į NATO ir Europos Sąjungą; siekdama nuversti nepageidautiną kaimyninės šalies valdžią, Rusija pasinaudojo Gruzijoje vykstančiais etniniais konfliktais – pasitvirtino. Siekiant atskleisti pasirinktą temą, darbe naudojami dokumentų analizės, antrinės sociologinių duomenų analizės bei struktūrinio interviu tyrimo metodai.
The relationships between Georgia and Russia remain complicated from the time when Georgia reconstituted independence. Russia continually interfered in Georgia’s internal affairs by means of ethnic conflicts in Abkhazia and South Ossetia and pretexts of protection of so-called Russian-speaking population. Disagreement between these countries brought them to the war in 2008, during which Russia used military aggression against the sovereign Georgian republic. Although more than a year and a half has passed after Georgian-Russian conflict, today we can take a new look on this conflict, evaluate the outcomes of this conflict more clearly and identify the winners and the losers. This work is relevant because it was the first time after the collapse of Soviet Union, when Russia used her military power as the tool of its imperial politics, on purpose to keep much smaller neighbouring country in the range of its politics and actually taking away a part of Georgia’s territory. Conflict is still relevant because it had a strong effect upon the international community, showing its disunity and inability to resist to a big and influential country as well as European Union’s dependence on Russian power recourses. The Master paper’s aim is to analyze Georgian-Russian military conflict and to reveal Russia’s aspiration to realize its political interests using military power and national conflicts in the post-Soviet countries. On this purpose in the first part of this work conflict theory, conflict idea, conflict types and causes, phases, the behaviour of conflict parties and the conflict resolution are discussed. The second part reviews the prehistory of Georgian-Russian conflict, the falling-off in relations, discusses the course of war events, its causes and outcomes as well as evaluation of war and endeavour of international community to stop this war. In the third part, with reference to experts’ interviews, Georgian-Russian conflict, its causes and outcomes are analysed. The hypothesis of master’s work – Russia’s aggression against sovereign Georgia was provoked by Georgia’s ambition to integrate into NATO and European Union; to attain its purpose to overthrow the unacceptable government of neighbouring country, Russia used ethnic conflicts going on in Georgia – is confirmed. In order to develop the chosen subject, document analysis, secondary sociological document analysis and structural interview exploratory methods were used.