Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir apmokestinimas
Sadonienė, Jurgita |
Miškinis, Algirdas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Subačienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darulienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daujotaitė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kaušinis, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Novikevičius, Vaitiekus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raišutis, Aivaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Strumskis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vasarienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daujotaitė, Dalia | Recenzentas / Rewiewer |
Aktualumas. Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei. Laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą įmonių turtinei ir finansinei būklei geriau įvertinti. Šiuo tikslu plačiau taikytinas turto vertinimas tikrąją verte, pateiktini abejotinų gautinų skolų bei pradelstų mokėtinų skolų rodikliai ir kita svarbi informacija. Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinių nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą. Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva. Įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kitų teisės aktų reikalavimais. Todėl atlikti vertinimą yra pakankamai sudėtinga ir reikalauja pakankamai aukšto parengimo apskaitos specialistų, pertvarkant apskaitą pagal naujus reikalavimus. Problema. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus. Finansinės apskaitos reglamentuose nėra konkrečių nurodymų, kaip ekonomiškai pagrįstai nustatyti šią vertę. Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina. Tačiau kalbant apie dabartines rinkas Lietuvoje galima teigti, kad nėra aktyviosios rinkos. Tikroji vertė nustatoma subjektyviais vertinimais, išreiškiančiais vertintojo profesinį požiūrį. Įmonių pateikiamose finansinėse ataskaitose vis dar pasitaiko neteisingo ilgalaikio materialiojo turto atvaizdavimo atvejų. Akivaizdi praktika, kai įmonėse dominuoja mokesčių reikalavimai, nederinamas apskaitos ir mokesčių požiūris. Tikslas – atlikti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir apmokestinimo teorinę analizę bei įvertinti apskaitos politikos šioje srityje ypatumus, sąlygojančius teisingą turto įvertinimą. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir vertinimo analizė ir apibendrinimas, šios srities specialistų ir praktikų publikacijų ilgalaikio materialiojo turto įkainojimo ir apskaitos klausimais studijavimas, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu analizė. Taip pat naudoti duomenų analizės ir palyginimo metodai, žvalgybinė apklausa. Darbas susideda iš trijų dalių bei išvadų ir pasiūlymų. Pirmoje darbo dalyje išryškinta ilgalaikio materialiojo turto apskaitos pertvarkymo strateginiai tikslai, turto apskaitos politikos reguliavimo poreikis ir teisiniai aspektai. Antroje darbo dalyje dėmesys koncentruotas į ilgalaikio materialiojo turto sampratą bei pagrindinius apskaitos bruožus, išryškinant esmines sritis, įtakojančias turto atvaizdavimo finansinėje atskaitomybėje teisingumą. Trečioje darbo dalyje pateikta empirinio tyrimo metodologija, nagrinėjami dažniausiai pasitaikantys ilgalaikio materialiojo turto atspindėjimo neatitikimai VAS ir pelno mokesčių požiūriu. Aptariamos turto teisingo ir tikro atspindėjimo atskaitomybėje kokybės gerinimo galimybės. Apibendrinant atliktą darbą, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.
Relevance. Modern economics sets new requirements for financial accounting. The time requires increasing the informativeness of the balance in order to better evaluate enterprises’ real and financial state. For this purpose the assets evaluation by real value should be wider applied, the indicators of doubtful debts to be got as well as delayed debts to be paid and other important information should be presented. Real and correct classification of the purchased assets, value estimation, choice of depreciation norm and the like influences financial results of enterprise’s activity. At present due to accounting policy and continuity of legal regulations of its methodics change a lot of discrepancies arise in accounting and evaluating long-term assets. It is not easy to reliably determine real value of the assets. The enterprise when applying the accounting is related not only to business accounting standards, but also to requirements of other law acts. To perform this is complicated enough and it requires accounting specialists with high enough qualification to reorganise the accounting according to new requirements. Problem. Reliable evaluation of long-term assets as well as its presentation in accounting and financial accountability is an important condition to correctly evaluate most indicators of enterprise’s activity effectiveness. The Business Accounting Standards, which have come into force since 2004, forecast several essential changes of long-term assets accounting. In the regulation of financial accounting there are no specific guidelines how economically reasonably to estimate this value. In international standards of financial accountability the price of the active market is considered to be the most reliable base in the identification of the real value of the assets. However, when speaking about contemporary markets in Lithuania, it is possible to state that there is no active market. The real value is identified by subjective estimations expressing the professional viewpoint of a assessor. Cases of incorrect presentation of long-term assets still occur in the financial records presented by enterprises. The practice when requirements of taxes dominate as well as the standpoint of accounting and taxes is not coordinated in enterprises is evident. Purpose. To carry out theoretical analysis of long-term assets accounting and assessment as well as to evaluate the peculiarities of accounting policy in this area conditioning correct evaluation of the assets. Research methods: systemic analysis and summarising of scientific literature on long-term assets accounting and assessment, studying of publications of this field specialists and practicians on the issues of long-term assets costing and accounting, analysis of laws or other standard acts of the Republic of Lithuania related to long-term assets. The methods of data analysis and comparison as well as pilot questionnaires were applied. The work consists of three parts as well as conclusions and recommendations. The first part discloses strategic goals of long-term accounting reorganisation, the need for regulation of assets accounting policy and legal aspects. The second part focuses on the conception of long-term assets and basic features of accounting by revealing essential areas that influence the correctness of assets presentation in financial accountability. The third part presents the methodology of empirical research, analyses the inadequacies of long-term assets that most frequently occur in the context of business accounting standards and profit taxes. The possibilities of quality improvement in the accountability of real and correct presentation of the assets are discussed. Summarising the work, conclusions and recommendations are presented.