Priežastinio ryšio problemos draudimo teisiniuose santykiuose
Minovič, Margarita |
Jonaitytė, Indrė | Recenzentas / Rewiewer |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kudinavičiūtė – Michailovienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gurevičius, Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskait��, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Priežastinis ryšys atspindi dviejų objektyviosios tikrovės reiškinų – priežasties ir pasekmės – sąsają. Draudimo teisiniuose santykiuose tai draudimo rizikos (gresiančio pavojaus) ir draudžiamojo įvykio (nuostolio, atsiradusio dėl to, kad pavojus materializavosi) ryšys. Pirmiausiai baigiamajame darbe yra atskleidžiama priežastinio ryšio bei jo tinkamo nustatymo svarba abiems sudarytos draudimo sutarties šalims. Verta akcentuoti, jog tik esant priežastiniam ryšiui tarp draudžiamos rizikos bei draudžiamojo įvykio, atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Jeigu priežastinio ryšio nėra, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda. Šiame darbe analizuojama priežastinio ryšio draudime sąvoka, apibūdinami pagrindiniai jo požymiai, identifikuojamos bei įvertinamos priežastinio ryšio problemas draudimo teisiniuose santykiuose. Taip pat akcentuojama draudimo sutarties sąlygų aiškinimo įtaka priežastinio ryšio nustatymui ir prieinama prie išvados, kad draudimo sutarties sąlygų, ypač tų, kurios yra susijusios su draudiko suteiktos draudimo apsaugos apimtimi, aiškumas, išsamumas bei dviprasmiškų sąvokų nebuvimas sumažinama ginčų dėl priežastinio ryšio nustatymo draudime kilimo tikimybę. Nemažai dėmesio yra skiriama priežastinio ryšio draudime palyginimui su priežastiniu ryšiu civilinėje atsakomybėje, kurio pagrindu daroma išvada, kad minėti reiškiniai neturėtų būti laikomi tapačiomis teisinėmis kategorijomis. Be to, darbe išskiriamos ir analizuojamos sekančios priežastinio ryšio nustatymo problemos draudimo teisiniuose santykiuose: 1) priežastinio ryšio nustatymo problema vykstančių tuo pačiu metu priežasčių atveju; 2) priežastinio ryšio nustatymo problema kelių tarpusavyje priklausomų priežasčių atveju; 3) priežastinio ryšio nustatymo problema dvigubos draudimo apsaugos atveju. Analizuojant aukščiau nurodytas priežastinio ryšio nustatymo problemas siekiama atsakyti į klausimą, kokiomis taisyklėmis tikslinga vadovaujantis nustatant priežastinį ryšį. Darbo pabaigoje atliktos analizės pagrindu yra suformuluojamos išvadas nagrinėjama tema.
Causality reflects the connection of reason and subsequence - two phenomena of the objective reality. In the context of legal relations of insurance this is connection between covered peril (imminent risk) and insurable event (the damage, which is turned up because of materialization of the risk). Primarily the work reveals an importance of causation and its appropriate determination to both parties of the insurance contract. It worth to be emphasized that only when the causation between covered peril and insurable event exists, comes up insurer`s obligation to pay insurance payment. Otherwise when such a connection does not exist insurer has no obligation to pay insurance payment. The work presents analysis of the concept of insurance causation, defines its main features, besides the problems of insurance causation are identified and evaluated. Moreover, there is also emphasized an impact of the interpretation of insurance contract provisions to determination of causation. Insurance policy provisions which define or limit the scope of insurance are often at the center of insurance disputes. The author comes to a conclusion that clarity, particularity and unambiguity of such insurance contract provisions decrease the chance of emergence of disputes on determination of the insurance causation. Furthermore, the work considers the comparison of causation in insurance and in the institute of civil liability. On the ground of the accomplished analysis it is concluded that above-mentioned phenomena should not be treated like identic legal categories. With the reference to systematic analysis of legal doctrine and practice of foreign and Lithuanian institute of insurance, some problems of determination of insurance causation are extricated: 1) the problem of concurrent causation; 2) the problem of determination of causation when there are multiple dependent causes; 3) insurance causation and dual coverage. The analysis of the mentioned problems is focused on the question, what rules should be applied when insurance causation is determined. In the end of the work with reference to the accomplished analysis conclusions are formulated.