Kultūros paveldo politika šiuolaikinėjė Lietuvoje
Matuizienė, Jurgita |
Matonytė, Irmina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkys, Vidas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pranckietytė, Gražina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Recenzentas / Rewiewer |
Magistro baigiamojo darbo tema ir tyrimo objektas – Kultūros paveldo politika šiuolaikinėje Lietuvoje. Tiriamoji problema – kultūros paveldas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo išgyveno keletą reformų. Sukurta kultūros vertybių apsaugos valstybinė sistema buvo pakeista į naują, kurioje bene pagrindin�� vaidmenį atliko KVAD (dabar – KPD). Įsigaliojus NKPAĮ, kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo sistema nepasikeitė, tačiau įstatymas numatė tam tikrų naujovių, kurios, deja, dėl atitinkamų problemų, nėra vykdomos sklandžiai. Prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai „uždeda“ valstybei tam tikrą atsakomybės naštą ir patrauklaus šalies įvaizdžio kūrimo aspektą ne tik prieš vietos, bet ir pasaulio publiką, tačiau situacija Pasaulio paveldo objektuose rodo, kad tai dar nėra reikiamai įsisąmoninta. Žmogiškųjų išteklių panaudojimo trūkumas yra viena iš kultūros paveldo apsaugos valstybinių institucijų administravimo problemų, užkertanti kelią efektyviam šios politikos valstybiniam administravimui. Tyrimo tikslas - įvertinti kultūros paveldo politiką šiuolaikinėje Lietuvoje ir pasiūlyti šios politikos tobulinimo kryptis. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti kultūros paveldo sampratą ir trumpai supažindinti su kultūros paveldo politikos istorine apžvalga. 2. Ištirti kultūros paveldo politikos veikimą sąlygojančias problemas. 3. Supažindinti su tarptautiniais įsipareigojimais ir tarptautiniu bendradarbiavimu. 4. Išanalizuoti kultūros paveldo politikos valdymą viešojo administravimo kontekste. Atitinkamai iškeltai hipotezei patvirtinti/paneigti darbe buvo tiriama: kultūros paveldo samprata, istorinė apžvalga po 1990 m., kultūros paveldo politiką įtakojančios problemos, tarptautinių įsipareigojimų laikymasis bei kultūros paveldo politikos valdymas viešojo administravimo kontekste. Tyrimo hipotezė - paskutinė kultūros paveldo politikos reforma neišsprendžia šios politikos efektyvumo problemos. Svarbiausios tyrimo išvados ir pasiūlymai: 1. Kultūros paveldą reguliuojančiuose teisės aktuose apibrėžtos skirtingos sąvokos, todėl būtina tarpusavyje suderinti teisės aktus, įtvirtinant vienodus terminus. 2. Kultūros paveldo politikos veikimą sąlygojančios finansavimo, visuomenės dalyvavimo, kultūros paveldo objektų naudojimo bei personalo skatinimo problemos turi būti sprendžiamos nuosekliai keliant valstybės tarnautojų kvalifikaciją, sukuriant nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimosi skatinimo mechanizmą, sudarant sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmime ir ginti viešąjį interesą, skatinant juridinius asmenis pasinaudoti tarptautine finansine parama. 3. Situacija Pasaulio paveldo objektuose nėra pagirtina, todėl, rengiant UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugos Lietuvoje įstatymo projektą, siūloma vadovautis užsienio ekspertų pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėmis. 4. Vertinant esamą kultūros paveldo politikos valdymą viešojo administravimo aspektu, būtina labiau įtraukti žmogiškuosius gebėjimus ir pasitelkti strateginio mąstymo potencialą.
The theme and the object of the post-graduate final work is the Cultural heritage policy in up-to-day Lithuania. The searching problem – cultural heritage in Lithuania lived out several reforms after revival of Independence. Created system of cultural value protection was modified and the Department of cultural value protection (now – Department of cultural heritage) played almost the main role in all system. When the Law on protection of immovable cultural heritage came into force the state administration system of cultural heritage did not change but the law established some innovations. Unfortunately they are not executed fluently because of appropriate problems. Accepted international commitments impose particular pressure of responsibility and attractive state image development aspect for local and foreign audience. Situation in World’s heritage objects shows that these are not realize properly. Lack of human resources use is the main problem of the cultural heritage state administration institutions which stop to govern this policy effectively. The purpose of research is to evaluate cultural heritage policy in up-to-day Lithuania and recommend improvement ways of this policy. The goals of research: 1. To educe the conception of cultural heritage and to introduce with history of cultural heritage policy shortly; 2. To investigate determined problems of cultural policy; 3. To introduce with international liabilities and international cooperation; 4. To analyze the administration of cultural heritage policy in public administration context. According to prove or disprove the hypothesis there were searching cultural heritage conception, historical survey from 1990 years, influenced problems of cultural heritage policy, adherence of international liabilities and cultural heritage policy management in public administration context in the work. The hypothesis of research – the last reform of cultural heritage policy does not settle out efficiency problem of this policy. The main findings and recommendations of research: 1. The terms in cultural heritage regulated laws are different, so it is necessary to reconcile them and to establish the same definitions. 2. Determined problems of cultural policy: financing, public attendance, cultural heritage objects usage and staff stimulation must be solved in series raising civil servants qualification, creating stimulation device of immovable cultural heritage objects usage, composing conditions for society to attend in decision making and protect public interest, encouraging juridical persons to embrace international support. 3. The situation in World’s heritage objects in Lithuania is not commendable. That is why preparing the law on UNESCO World heritage list presented objects protection in Lithuania it is offered to use supervision guidelines of cultural heritage places prepared by foreign experts. 4. Valuing the present management of the cultural heritage policy it is necessary to incorporate human abilities and invoke strategic intellectual potential.