Žmogaus teisių kaip konstitucinių vertybių apsauga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje

Abstract

Darbo aktualumas gali būti pagrindžiamas svariomis žmogaus teisių ir laisvių funkcijomis demokratinėje teisinėje valstybėje bei ypatingu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vaidmeniu užtikrinant žmogaus teisių kaip konstitucinių vertybių apsaugą. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra itin svarbi demokratinei teise grindžiamai valstybei, nes joje vertybė yra pats žmogus. Konstitucinės teisės ir laisvės apibrėžia individo padėtį valstybės institucijų sistemoje. Jos įgyvendina apsauginę funkciją, nes skirtos apsaugoti žmogų nuo besaikio valstybės institucijų įsikišimo į jo gyvenimą. Kita žmogaus teisių ir laisvių funkcija – valstybės valdžios institucijos įpareigotos sukurti sąlygas, kuriomis žmogus galėtų naudotis savo teisėmis; šios institucijos įpareigotos užtikrinti žmogaus apsaugą nuo trečiųjų šalių įsikišimo. Būtent dėl šių funkcijų žmogaus teisės reglamentuotos aukščiausiu – konstituciniu – lygiu. Konstitucinis įtvirtinimas suteikia žmogaus teisėms konstitucinių vertybių statusą, o per jį – konstitucinę apsaugą. Toks konstitucinių teisių ir laisvių statusas įpareigoja teisėkūros subjektus, teisę taikančias institucijas, teisę įgyvendinančius subjektus šio statuso nepažeisti. Tam, kad statusas būtų garantuojamas, svarbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kaip Konstitucijos viršenybės užtikrintojo, Konstitucinio Teismo kaip konstitucinės santvarkos gynėjo bei Konstitucinio Teismo kaip konstitucinio teisingumo vykdytojo, vaidmuo. Konstitucinis Teismas žmogaus teisių ir laisvių apsaugą užtikrina jų juridinės interpretacijos forma, aiškindamas Konstituciją, suvokiamą kaip svarbiausių valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos vertybių sistemą – pirmiausia, žmogaus teises ir laisves, – įtvirtinantį ir ginantį aktą. Konstitucinių nuostatų, įtvirtinančių su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susijusius santykius, turinio interpretavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje analizė padeda pažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo po- žiūrį į interpretuojamą dalyką kitu aspektu – ne atskirai nagrinėjant, kaip Konstitucinis Teismas vykdo kurios nors rūšies teisių – pilietinių, politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių – apsaugą, o žvelgiant visa apimančiu žvilgsniu. Be to, minima analize parodoma, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas derina neinterpretacinį ir interpretacinį požiūrį į konstitucinį teisinį reguliavimą, įtvirtinantį santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis. 27 Disertaciniame darbe suformuluota mokslinė problema – ar sisteminis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo požiūris į konstitucinį teisinį reguliavimą, įtvirtinantį santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, kuriuo pabrėžiamas jų vertybinis statusas bei laiduojama žmogaus teisių ir laisvių bei kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, įgyja vertybių teorijos, kurią pateikia mokslinė doktrina, bruožų ir, jei taip, tai kokiu laipsniu įgyja aksiologijos, taikomos pasirinktose nagrinėti Europos demokratinėse šalyse, bruožų? Disertacinio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vykdomos žmogaus teisių kaip konstitucinių vertybių apsaugos pagrindus konstitucinėje jurisprudencijoje ir vertybinių teorijų (aksiologijos) taikymo sprendžiant žmogaus teisių apsaugos klausimus konstitucinėje jurisprudencijoje aspektus.