Taršos iš laivų reikalavimai ir jų vykdymo užtikrinimas Lietuvoje

Viena aktualiausių jūros aplinkos apsaugos problemų - tyčiniai neteisėti teršalų išmetimai iš laivų, pažeidžiant tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Nors pavieniai neteisėti naftuotų vandenų išmetimai iš laivų dažniausiai nėra dideli, tačiau bendras visų neteisėtų išmetimų kiekis yra didžiulis. Tarptautinė jūrų organizacija, supratusi problemos svarbą, patvirtino 1973 metais tarptautinę konvenciją dėl taršos iš laivų prevencijos, kuri vėliau virto MARPOL 73/78. Tačiau nepaisant to, kad šiuo metu MARPOL 73/78 taikoma 99 % pasaulinio laivyno, pavyzdžiui Baltijos jūroje kasmet apžvalgos skrydžių metu užfiksuojama apie 400 neteisėtų išmetimų iš laivų, tačiau jų būna gerokai daugiau. Tokiais atvejais teršėjai paprastai nėra nustatomi, nežinoma, kiek ir kokių teršalų pateko į jūrą. Tyčiniai neteisėti naftuotų vandenų išmetimai iš laivų tai dėl ekonominių, finansinių paskatų atliekamas pažeidimas. Pažeidėjas gali turėti gan reikšmingos finansinės naudos nepriduodamas laive susidarančių atliekų (naftuotų vandenų) ar krovinio likučių į uosto atliekų priėmimo įrenginius, tiesiog juos išmesdamas į jūrą. Be to, pažeidėjai turi ekonominį pranašumą prieš tuos laivų savininkus ar įmones, kurios išleidžia nemažai lėšų investuodami į aplinkosaugines technologijas, kad tinkamai vykdytų taršos iš laivų reikalavimus. Lietuvoje nuo 1997 m. nebuvo nustatyta nei vieno neteisėto tyčinio naftuotų vandenų išmetimo iš laivų. Siekiant įgyvendinti tarptautinius ir ES reikalavimus taršos iš laivų srityje, 2007 metais priimti Jūros aplinkos apsaugos įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai dėl taršos iš laivų. Tačiau reikšmingesnių pokyčių institucijose atsakingose už taršos iš laivų reikalavimų vykdymo kontrolę nepastebėta. Tai suponuoja prielaidą, kad Lietuvos Respublikos teisinė, administracinė (ar institucinė) taršos iš laivų reikalavimų vykdymą užtikrinanti sistema yra pakankama jūros aplinkai nuo neteisėtų teršalų išmetimų iš laivų apsaugoti. Šio darbo tikslas yra išnagrinėjus tarptautinius, ES taršos iš laivų prevencijos ir kontrolės reikalavimus, jų taikymą ir įgyvendinimą Lietuvoje, reikalavimų vykdymą kontroliuojančių institucijų funkcijas ir veiklą, įvertini ar esama teisinė, administracinė sistema yra pakankama reikalavimų vykdymo užtikrinimui ir taršos iš laivų prevencijai. Uždaviniai: - Išnagrinėti jūros taršos iš laivų prevencijos ir kontrolės reikalavimus, nustatytus tarptautinėje ir ES teisėje. - Atsižvelgiant į tarptautinius ir ES reikalavimus, įvertinti Lietuvoje galiojančiais reikalavimais taršos iš laivų srityje ir jų įgyvendinimą. - Išsiaiškinti taršos iš laivų reikalavimų vykdymą kontroliuojančių institucijų funkcijas ir jų vykdymo efektyvumą. - Įvertinus ankstesnių uždavinių rezultatus, nustatyti, ar esama teisinė ir institucinė sistema yra pakankama taršos iš laivų reikalavimų vykdymo užtikrinimui. Apibendrinant darbo rezultatus, reikėtų pabrėžti, kad pasirinktų empirinių tyrimo metodų pagalba (dokumentų analizės ir ekspertų apklausos) pavyko įvykdyti išsikeltus uždavinius. Remiantis darbo rezultatais, galima teigti, kad iškelta hipotezė Lietuvos teisinė, administracinė taršos iš laivų reikalavimų vykdymą užtikrinanti sistema yra pakankama jūros aplinkai nuo taršos iš laivų apsaugoti pasitvirtino iš dalies. Lietuvoje nustatytos teisės normos dėl taršos iš laivų prevencijos ir jų įgyvendinimas atitinka tarptautinius ir ES reikalavimus ir suteikia pagrindo manyti, kad LR teisės aktuose nustatytos priemonės yra pakankamos taršos iš laivų prevencijai. Tačiau, įvertinus LR teisės aktų nuostatas dėl taršos iš laivų kontrolės ir atsakingų už šią kontrolę institucijų funkcijas bei jų vykdymą, tyrimo metu nustatyta nemažai trūkumų. Kontroliuojančių institucijų funkcijos persidengia, nenustatyta tyrimo dėl įtariamo jūros aplinkos teršimo iš laivo tvarka, nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės laive vykdymo procedūrų, atitinkančių tarptautinės teisės reikalavimus, jūros rajono stebėjimai vykdomi nesilaikant tarptautinių reikalavimų, aplinkos apsaugos institucijos neturi reikiamų priemonių laivų kontrolei jūroje ir jūros rajono stebėsenai vykdyti, kontroliuojančios institucijos negali taikyti administracinių nuobaudų pažeidėjams už jūros aplinkos teršimą iš laivo. Taigi, taršos iš laivų kontrolės sistema LR ir nepakankama taršos iš laivų reikalavimų vykdymui užtikrinti ir turi būti tobulinama.

Intentional illegal discharges from ships – one of the most significant environmental problems. While the individual discharges are not always large, the accumulative effect is significant. The importance of the problem was recognised by International Maritime Organization. International Convention for the Prevention of Pollution from Ships 1973 and Protocol of the 1978 relating to the International Convention for the Prevention of Pollution from Ships 1973 (MARPOL 73/78) was adopted. Today MARPOL 73/78 is applicable for 99 % World shipping tonnage. About 400 illegal oil discharges are observed during areal surveillance flights every year in the Baltic Sea, but obviously there are more of them. Usually in such cases polluter is unknown and there is no information what kind of oil is spilled and how much. Illegal discharges from ships are an economically motivated violation, that can involve significant gain for those violating the law. The offender can have significant financial benefit not discharging ship generated waste to port reception facilities, but discharging them into the sea. In addition, those violating the law have an unfair economic advantages over companies spending the necessary money to comply with the law. There were no illegal discharges detected in Lithuania since 1997. In order to implement international and EU requirements in the field of prevention pollution from ships, the amendments of the Low on Marine Environment Protection and the Law on State Control of Environmental Protection were adopted. But there were no administrational or institutional changes in the institutions responsible for the control and enforcement of the ship-source pollution regulations. So one might presume, that legal and institutional system for pollution prevention and control from ships is adequate to prevent pollution of the marine environment from ships. By international law, any release of oily wastes or oily water from ships is prohibited in the Baltic Sea, where oil pollution can affect sensitive ecosystems for long periods. But ships persist in making illegal discharges, despite improvements in port reception facilities, and a harbour fee system which means there is no financial gain to be had from polluting the sea. Every year national surveillance aircraft detect several hundred illegal oil discharges in the Baltic Sea. The actual number of illegal discharges is probably much higher than this. In fact, during most years more oil is released on purpose around the Baltic Sea than is spilled accidentally. The goal of this work is after the evaluation of international, EU requirements for the pollution prevention and control from ships, and applicability and implementation of those requirements in Lithuania, role and functions of the institutions responsible for enforcement, to asses if legal and administrative system is adequate for the enforcement of regulations on pollution prevention from ships. Objectives of this work are: - to evaluate requirements for ship-sources pollution set in the international and EU legal frameworks. - taking into consideration international and EU requirements, asses Lithuanian regulations in the field of pollution from ships and their implementation. - analyse the functions and efficiency  of the institutions responsible for the enforcement of the pollution prevention requirements from ships. - after the assessment of previous objectives, evaluate if present legal and administrative regime is adequate for the enforcement of regulations on pollution prevention from ships. In order to fulfil these tasks theoretical and empirical methods were used. It should be mentioned that the methods used delivered the results that were expected. According to the results of this study, the hypothesis has been proven only partly. Lithuanian legal requirements on ship source pollution and their implementation corresponds to the EU and international regulations, and gives a ground for believing, that Lithuanian legal regime is adequate to prevent pollution from ships.