Gydytojo civilinės atsakomybės standartas: maksimalus ar vidutinis?
Vasarienė, Dalia | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gydytojų civilinės atsakomybės klausimas šiandien yra viena aktualiausių problemų civilinėje teisėje. Tai patvirtina Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lietuvos teismų praktika besiplėtojanti šiuo klausimu. Dažniausiai problemos kyla, kuomet reikia įvertinti ar gydytojas pažeidė savo pareigą būti rūpestingu, ar gydytojo veiksmai buvo teisėti ar ne, kokie kriterijai turi būti taikomi vertinant gydytojo veiksmų neteisėtumą ir jų nustatymą. Dėl šios priežasties, darbo objektu pasirinkta – gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Siekiant visapusiškai išnagrinėti darbo objektą, gydytojo pareigos darbe sugrupuotos į dvi dideles grupes: pirmoji – pareiga suteikti tinkamą gydymą (plačiąja prasme); antroji – pareiga tinkamai informuoti pacientą. Darbe keliama hipotezė: gydytojui taikomas civilinės atsakomybės standartas Lietuvos Respublikoje yra maksimalus. Darbo tikslas – per lyginamąją Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lietuvos gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų analizę siekiama nustatyti, kokie yra gydytojų profesinei civilinei atsakomybei taikomi standartai, jų nustatymo problemos, praktinis taikymas. Suformuluotam darbo tikslui pasiekti, keliami šie uždaviniai: 1) išsiaiškinti gydytojo veiksmų neteisėtumo sampratos istorinę raidą teisės doktrinoje; 2) nustatyti civilinės atsakomybės rūšių konkurenciją ir taikymą už gydytojo veiksmų neteisėtumą; 3) išanalizuoti gydytojo civilinės atsakomybės standarto nustatymo kriterijus ir kylančias problemas Lietuvos teismų praktikoje; 4) atskleisti gydytojo civilinės atsakomybės standarto nustatymo kriterijus pasirinktų valstybių atvejų teisės doktrinoje ir teismų praktikoje; 5) nustatant gydytojo civilinės atsakomybės standartą Lietuvoje, atlikti pasirinktinų valstybių lyginamąją analizę, gydytojo civilinės atsakomybės standarto kriterijų praktinio taikymo problemos aspektu. Darbe buvo naudojami šeši metodai: mokslinės literatūros analizė, aprašomasis metodas, istorinis metodas, lyginamosios analizės metodas, sisteminės analizės metodas ir apibendrinimo metodas. Darbo rezultatai leido padaryti kelias išvadas. Kuomet gydytojas netinkamai suteikia gydymą, netinkamai diagnozuoja ligą, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos neatsisako gydymo, tinkamai neinformuoja paciento apie jam skiriamą gydymą ir t.t., padarydamas žalą paciento sveikatai, atsiranda jo neteisėti veiksmai. Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje gydytojo veiksmų standartas yra objektyvi, o ne subjektyvi kategorija, kompleksinis institutas, apimantis medicinos mokslo žinias, taikomas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir praktikos taisykles, medicinos normas, gydytojo veiksmų teisėtumo vertinimą esant konkrečiomis aplinkybėmis, sąžiningumo bei protingumo principais. Todėl, vertinant gydytojo veiksmų neteisėtumą, gydytojo pareigos, suteikti tinkamą gydymą, aspektu, valstybių taikomam gydytojo civilinės atsakomybės standartui nustatyti, nors Vokietijos ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintas maksimalus gydytojo civilinės atsakomybės standartas, praktiškai jis yra tik vidutinis (kaip Jungtinėje Karalystėje). Šioje darbo dalyje kelta hipotezė nepatvirtinta ir atmestina. Tuo tarpu vertinant atsakomybės standartą, gydytojo pareigos, tinkamai informuoti pacientą, apimtimi, darbe keliama hipotezė patvirtina, nes darytina išvada, kad standartas visose trijose valstybėse yra maksimalus.
Question of physician’s standard of care today is one of the most important problems in the civil law. It could be also approved by Lithuanian, United Kingdom and Germany evolving case law on this issue. Most problems occur when there is a need to assess whether there has been a medical malpractice or negligence of doctor’s duty together with criteria’s which should be applied to assess the legality of doctor's actions. For this reason the object of work was chosen – doctor's malpractice, as a condition of civil liability. In order to fully explore the subject of work, doctor’s liability was divided into two groups: the first – a doctor's duty to provide an appropriate treatment (in the broad sense), and the second – the doctor's obligation to provide relevant information for a patient. Hypothesis of the work: in Republic of Lithuania applicable physician‘s standard of care in medical malpractice is maximum. The aim of the work - through a comparative British, German and Lithuanian physician’s civil liability clause analysis to establish which physician’s standard of care in medical malpractice are applicable, problems of their identification and practical application. In order to achieve the aim of the work the following tasks has been formed: 1) find historical development of the legal concept of doctor’s malpractice 2) determine the types of civil liability and its application for the medical malpractice 3) to analyze criteria of applicable physician’s standard of care, and challenges in Lithuanian judicial practice 4) to disclose criteria of physician’s standard of care for selected cases in the legal doctrine and judicial practice; 5) while identifying physician’s standard of care in Lithuania, carry out the comparative analysis of chosen countries, in the aspect of physician’s standard of care practical implementation. A combination of six methods was used in the whole work: the analysis of scientific literature, descriptive method, descriptive historical approach, descriptive analytical method, a systematic analysis method and comparative analysis. The results of the work allowed drawing conclusions. Medical malpractice occurs when a doctor provides improper treatment, improperly diagnoses the disease, does not refuse to provide treatment without having proper qualification, does not provide adequate information for the patient about his treatment etc., in this way making damage to the patient's health. Physician’s standard of care in United Kingdom, Germany and Lithuania belongs to the objective, rather than to the subjective category, it is cross-institute, covering the medical knowledge for clinical practice, professional ethics and rules of practice, medical standards, medical evaluation of the legality of the physician’s actions having specific circumstances, the principles of fairness and reasonableness. Therefore, while analyzing medical malpractice, in the aspect of physician’s obligation to provide proper medical treatment, used by countries to evaluate physician’s standard of care, although the German and Lithuanian case law established a maximum standard of physician’s standard of care, in practice it is only average (as in the United Kingdom).The hypothesis which was risen in this part of work was not confirmed and has been rejected. Meanwhile, analyzing the standard of care, the obligation of the doctor to properly inform the patient, hypothesis was confirmed, because it was concluded that the standard in all three countries is maximum.