Teismo įgalinimai ir jų ribos nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių
Volungevičienė, Eglė |
Astrauskienė, Asta | Recenzentas / Rewiewer |
Stauskienė, Egidija | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Višinskis, Vigintas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Meilius, Kazys | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gumuliauskienė, Laura | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Laužikas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teismo įgalinimų šeimos bylose ypatumai teisės doktrinoje mažai analizuojami, iš esmės aptarti civilinio proceso teisės vadovėliuose, leidiniuose, CPK komentare, tačiau tik tiek, kiek reikalinga civilinio proceso teisės studijoms, detaliau nesigilinant į su tuo susijusią problematiką. Mokslinės doktrinos trūkumas nulemia tai, jog nagrinėdami šeimos bylas, teismai stokoja teorinio pagrindo, leidžiančio tiksliai suvokti įstatymų leidėjų ketinimus bei tikslus. Teismo įgalinimų nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos santykių, reglamentuojančių teisės normų kompleksinis tyrimas yra labai reikšmingas Lietuvos civilinio proceso teisės mokslui bei teisminei praktikai. Baigiamasis darbas ,,Teismo įgalinimai ir jų ribos nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių“ susideda iš įvado, kuriame aptariamas pasirinktos darbo temos aktualumas, naujumas ir praktinė reikšmė, nurodomas tyrimo objektas, dalykas, tikslas ir uždaviniai, temos turiniui atskleisti naudojami metodai bei darbo metodologija, ir trijų pagrindinių darbo dalių, suskirstytų į atskirus skyrius, kuriuose atskleidžiami teismo įgalinimų šeimos bylose ypatumai. Pirmoji darbo dalis skirta atskleisti teismų įgalinimų nagrinėjant bylas istorinės raidos apžvalgą. Šia dalimi siekiama išsiaiškinti aktyvaus teismo šeimos bylose atsiradimo prielaidas, vystimąsi bei atitinkamuose raidos etapuose išryškėjusius ypatumus. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjama šeimos, tėvų valdžios, vaiko teisių šeimoje sąvoka, šeimos bylose dalyvaujančių asmenų statusas ir kiti klausimai, kurie padeda atskleisti šeimos bylų išskirtinumą, pagrindinius ypatumus, lemiančius atitinkamų teismo įgalinimų suteikimą. Trečioji dalis užima didžiausią darbo dalį, nes joje atskleidžiamas teismo įgalinimų šeimos bylose turinys, specifika, jų ribos, atvejai, kuriais teismas turi būti aktyvus, o kuriais ne ir kiti klausimai tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai.
The court powers peculiarities in family cases in legal doctrine are little analyzed, mainly discussed in civil procedure law textbooks, CPK commentary, but only to the extent which is necessary for the study of civil procedure, without going into details with the associated problems. Lack of scientific doctrine stems from the fact that the examination of family cases, the courts lack the theoretical basis for the precise understanding of lawmakers plans and objectives. The complex analysis of court powers in hearing cases, which arise from family relations, is very important for Lithuanian civil procedure jurisprudence and judicial practice. The final work “Powers and limitations of court in proceedings raised by legal relations of family“ consists of an introduction, which deals with selected topics relevance, novelty and practical value, describes the object, subject, purpose and tasks, for theme content disclosure are used methods and methodology, and three main parts of final work which are divided into separate sections, revealing features of court powers in family cases. The first part of the final work is devoted to reveal the historical development review of courts powers. This part aims to find an active court in family cases appearance, development and delivery in the respective stages of development highlighted features. The second part of this work deals with the family, parental authority, children's rights term within the family, the status of involved persons in family cases and other issues that helps to reveal the uniqueness of family cases, main features leading to court powers allocation. The third part covers the largest part of the final work, because it discusses the content of courts powers in family cases, specificity, their limitations, situations in which the court must be active and in which not, and other issues from both theoretical and practical point of view. At the end of the final work are given conclusions and recommendations.