Valstybės registrų ir notarų veikla

Abstract

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami valstybės registrų ir notaro tarpusavio veiklos ypatumai, analizuojama valstybės registrų paskirtis ir reikšmė, aprašomos valstybės, kaip esminio garanto, užtikrinančio registrų veiklą, funkcijos. Darbe aptariami valstybės registrų ir notaro sąveikos aspektai: pirma, kada valstybės registrai, kaip duomenų teikėjai, atlieka informavimo funkciją, antra, kada notaras, kaip duomenų teikėjas valstybiniams registrams, sudaro pagrindą duomenų ir dokumentų registracijai valstybiniuose registruose arba atlieka tik informavimo funkciją. Tuo pagrindu nagrinėjamos valstybės registro bei notaro teikiamų duomenų neišsamumo, neaktualumo ir neprieinamumo problemos. Darbe paliečiamas ir vis aktualesniu, atliekant notaro funkcijas, tampantis elektroninio parašo teisinis reglamentavimas. Dar vienas aptariamas klausimas – valstybės registrų veiklos teisinis reglamentavimas, jo įgyvendinimas notaro praktikoje ir tokio įgyvendinimo problematika. Komparatyvistinio metodo pagalba darbe lyginamos notaro, kaip vienos iš pagrindinių institucijų, užtikrinančių teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose funkcijos, atsižvelgiant į skirtingose Europos valstybėse įtvirtintas teisines sistemas, teisinį reglamentavimą ir praktiką. Tyrimo aktualumą suponuoja iki galo neišnaudotos valstybės registrų kaip aktualių, teisingų, operatyviai perduodamų duomenų bazių visumos, funkcijos, padedančios notarui tiesiogiai įgyvendinant jam pavestas funkcijas, taip įtvirtinant teisinį tikrumą civiliniuose santykiuose. Darbe aptariamos numatomos naujos notaro registravimo funkcijos, pilna apimtimi įgyvendinus elektroninio registravimo valstybiniuose registruose sistemą, analizuojama valstybės registrų galimybė prisijungti prie Europos Sąjungos registrų.