Valstybės civilinė - deliktinė atsakomybė už padarytą žalą savo piliečiams

Abstract

Šiame darbe nagrinėjama valstybės kaip civilinio delikto subjekto problema Lietuvos teisiniuose santykiuose. Siekiama atskleisti, kad tik valstybėje, besivadovaujančioje teisės viršenybės ir kitais teisės principais, gali tinkamai veikti valstybės atsakomybės piliečiams mechanizmas. Ir tik valstybė atsakinga savo piliečiams gali vadintis teisine. Darbe pateikiama užsienio šalių ir Europos sąjungos teisės teorija ir teisminė praktika valstybės deliktinės atsakomybės srityje, siekiant atskleisti valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės savo piliečiams sampratos įtakos mažėjimo tendencijas. Darbo tema pagal sudėtingumą ir klausimų problematiškumą padalinta į dvi dalis. Pirmiausia analizuojama valstybės atsakomybė už administracinių ir teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šiuos santykius, nustatomi šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, atskleidžiamos praktinės problemos, neleidžiančios tinkamai veikti valstybės atsakomybės už šių institucijų padarytą žalą mechanizmui. Vėliau nagrinėjama daug aktualesnė ir daugiau problematikos turinti temos dalis – valstybės atsakomybė už įstatymo leidėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Čia aptariamas teisinis reglamentavimas ir nustatoma, kad tiek Konstitucija, tiek ir kiti įstatymai Lietuvos valstybę laiko lygiaverčiu teisinės atsakomybės subjektu. Darbe smulkiai analizuojama Lietuvos teisminė praktika valstybės atsakomybės klausimu, atskleidžiamos teisės praktikų daromos klaidos, lemiančios valstybės atsakomybės už neteisėtus legislatūros aktus įgyvendinimo teisiniuose santykiuose negalimumą. Paneigiama etatistiniu teisės aiškinimu paremta Konstitucinio Teismo nutarimų negaliojimo atgal logika. Paskutinėje darbo dalyje nagrinėjamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės valdžios veiksmais, atlyginimo problemos finansinins – ekonominis pobūdis, prieinama išvados, kad nepaneigiant žalos atlyginimo pareigos, valstybė, atsižvelgiant į ekonominę–finansinę padėtį, gali įstatymu spręsti žalos atlyginimo masto klausimą.