Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija aiškinti mišrių susitarimų nuostatas
Grabauskaitė, Sandra |
Tamavičiūtė, Vitalija | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dieninis, Karolis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Račkauskaitė-Burneikienė, Aistė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sąjunga sudaro vis daugiau tarptautinių sutarčių ar tampa jų šalimi, todėl galimi atvejai, kai tam tikrų nuostatų atžvilgiu įsipareigojimus prisiima Sąjunga ir jos valstybės narės atskirai arba kartu. Tokiu atveju kyla būtinybė išsiaiškinti, ar SESV 344 straipsnis suteikia ESTT teisę aiškinti tokių mišrių tarptautinių susitarimų nuostatas, ESTT praktiką šiuo klausimu ir kokias pasekmes ji sukelia: ar valstybės yra laisvos pasirinkti ginčų sprendimo institucijas, kai kyla ginčas dėl mišrios sutarties nuostatų, liečiančių Sąjungos teisę, ar nekyla ESTT ir kitų tarptautinių teisminių institucijų jurisdikcijų susikirtimo problemų. Taigi, šiame magistro baigiamajame siekiama atskleisti ir įvertinti ESTT kompetenciją aiškinti mišrių susitarimu nuostatas. Šiam tikslui pasiekti darbe lyginamojo ir loginio metodų pagalba atskleidus mišraus susitarimo sąvoką, vietą Sąjungos teisinėje sistemoje, apžvelgiami ESTT SESV 344 straipsnyje įtvirtintos kompetencijos aiškinti mišraus susitarimo nuostatą ir jo jurisdikcijos spręsti valstybių narių tarpusavio ginčus, liečiančius Sąjungos teisę, ypatumai. Teleologinio, sisteminio analizės metodų pagalba konstatuojama, jog ESTT kompetencijos aiškinti Sąjungos teisę egzistavimas yra lemiamas veiksnys pripažįstant jo jurisdikciją spręsti valstybių narių tarpusavio ginčą, liečiantį Sąjungos teisę. Pasitelkiant aukščiau įvardintus metodus analizuojama ESTT praktika dėl mišrių susitarimų nuostatų aiškinimo ir konstatuojama, jog ESTT turės teisę aiškinti mišrių susitarimų nuostatas, jei Sąjunga bus priėmusi antrinės teisės aktus tuo klausimu, kurį reglamentuoja ir tam tikra mišraus susitarimo nuostata. Daroma išvada, jog toks ESTT aiškinimas yra sąlygotas ESTT siekio užtikrinti Sąjungos teisinės sistemos autonomiškumą, jos ypatumus ir vieningą Sąjungos teisės aiškinimą. Išanalizavus teisės aktus, ESTT, praktiką, mokslinius darbus, pripažįstama, jog tokia ESTT praktika pažeidžia tarptautinės teisės principą, leidžiantį valstybėms narėms laisvai pasirinkti ginčų sprendimo priemones bei sukelia ESTT ir kitų tarptautinių teisminių institucijų jurisdikcijų susikirtimo galimybę. Pasitelkus sisteminės analizės, loginį, teleologinį, lyginamąjį metodus, vertinama, ar Sąjungai prisijungus prie EŽTK, ESTT išlaikys savo išimtinę jurisdikciją spręsti valstybių narių tarpusavio ginčus dėl EŽTK nuostatų, jei ginčas lies ir Sąjungos teisę. Prieinama prie išvados, jog vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą pateikti neįmanoma. Darbo pabaigoje siekiant spręsti identifikuotas problemas, siūloma Sąjungos teisėje įtvirtinti galimybę tarptautinėms teisminėms institucijoms kreiptis į ESTT su prašymu pateikti išvadą dėl Sąjungos teisės, kai sprendžiamas valstybių narių ginčas dėl mišraus susitarimo nuostatų arba vertinti mišraus susitarimo nuostatos įtaką Sąjungos antrinės teisės aktams, o jos nesant, leisti valstybėms narėms spręsti ginčą kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
The EU has a growing number of international contracts or becomes a party to them, so there may be cases in which certain provisions of the commitments are made in the EU and its Member States individually or in combination. In this case it becomes necessary to examine whether Article 344 of TFEU gives the ECJ a right to interpret the provisions of mixed international agreements, ECJ practice on this matter, and what consequences it causes: whether the states are free to choose the dispute settlement bodies, where there is a dispute concerning a mixed contract provisions which relate to EU law and whether there are no possibilities of mixed jurisdictions between ECJ and other international judicial jurisdictions. Therefore this Master work seeks to reveal and assess ECJ competence regarding the provisions of mixed agreements. In order to achieve this goal after examining a term „mixed agreement“ by using a logical and comparative methods and finding its place in the EU legal system, peculiarities of ECJ right and competence to interpret a term „mixed agreements“, set in Article 344 of TFEU and its jurisdiction to decide the disputes that are linked with EU law; by using teleologic and systematic methods of analysis it is stated that the existence of ECJ right to settle disputes between EU Member States is a crucial factor in recognition of its jurisdiction to decide the dispute between Member States, affecting EU law. With the help of the abovementioned methods ECJ case-law on the interpretation of mixed agreements is analyzed and it is stated that ECJ will have the right to interpret mixed agreements in case that it had adopted secondary legislation on the matter, which is governed also by a certain provision of a mixed agreement. It is concluded that such interpretation of ECJ is determined by the effort to ensure the autonomy of the EU's legal system, its features and a unified interpretation of EU law. After analyzing the legislation, ECJ case-law, research papers it is recognized that such ECJ practice violates international principle that authorizes Member States to choose freely the dispute resolution mechanisms and makes possible for ECJ and other international jurisdictions to clash. Through methods of systematic analysis, also logical, teleological, comparative methods it is evaluated if ECJ will keep its exclusive jurisdiction to settle disputes between Member States on the provisions of ECJ if a dispute is linked with EU law after it joins ECHR. The conclusion is that an unambiguous answer to this question can not be provided. In the end of this Master work in order to address the identified problems it is proposed to establish a possibility in the EU law for international juridical institutions to address ECJ with a request to provide a conclusion regarding the EU law when a dispute between Member States in reference with mixed agreements is dealt or to assess the mixed agreement's provision's impact on the secondary legal acts of the EU and in the case of absence of such impact to let Member States have a dispute dealt in other international juridical institution.