Valdžios kategorijos vartojimo analizė administraciniuose norminiuose teisės aktuose
Sakalauskaitė, Ieva |
Urmonas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kalesnykas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sabatauskas, Julius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dziegoraitis, Algimantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kalašnykas, Remigijus | Recenzentas / Rewiewer |
Novikovas, Andriejus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šulija, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Dainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šedbaras, Stasys | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame darbe siekiama pateikti valdžios kategorijos, o taip pat su šia kategorija glaudžiai susijusių kitų kategorijų – viešasis administravimas, viešasis valdymas, valstybinis valdymas - vartojimo analizę administraciniuose norminiuose teisės aktuose. Pirmoji darbe nagrinėjama problema, susijusi su valdžios kategorijos samprata. Valdžios kategorija yra viena iš svarbiausių administracinės teisės kategorijų, dėl to svarbu šį reiškinį panagrinėti ne tik administracinės teisės kontekste, bet pažvelgti į jį plačiau per filosofinę, sociologinę, politikos mokslų prizmę. Tik išsamiai aptarę valdžios kaip socialinio reiškinio raidą, išskyrę valdžiai būdingus bruožus, išnagrinėję valdžios definicijas, kilmės teorijas, įvairius valdžios tipus susidarysime išsamų vaizdą apie šį sudėtingą socialinį reiškinį. Antroji darbo problema – administracinės teisės kategorijų – vykdomoji valdžia, valstybinis valdymas, viešasis valdymas, viešasis administravimas – vartojimas administracinės teisės aktuose. Išvardintosios administracinės teisės kategorijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau literatūroje nerasime vieningos nuomonės šių kategorijų apimties, ribų, turinio, tarpusavio santykio klausimais. Darbe skiriama gana nemažai dėmesio išsamesniam šios problemos tyrimui. Trečioji problema skirta aptarti administraciniuose norminiuose teisės aktuose vartojamų – institucijos, įstaigos, tarnybos – sąvokų prasmę, reikšmes, vartojimo tikslingumą. Šios problemos išsikėlimą lėmė tai, jog nėra vieningos nusistovėjusios šių sąvokų vartojimo praktikos, be to, mažai dėmesio skiriama šių sąvokų išaiškinimui. Dėl šių priežasčių šios sąvokos teisės aktuose vartojamos padrikai, nėra aiškumo, tikslumo, susidaro sąvokų prasmių vartojimo teisės aktuose daugiaprasmiškumo situacija.
This paper is aimed at presenting the analysis of the usage of the category of authority and of other categories closely linked to it, i.e. public administration, public management, state management, in standard administrative legal acts. The first issue discussed in the paper is related to the conception of the category of authority. This category constitutes one of the most important categories of the Administrative Law, thus it is necessary to explore this phenomenon not only in the context of the Administrative Law but also from a broader perspective: through the prism of philosophy, sociology and political sciences. To fully understand this complex social phenomenon it is important to discuss thoroughly the development of governance viewed as a social phenomenon, to single out features characteristic of governance, to analyse definitions of governance, theories of its origin as well as its typology. The second issue presented in the paper is the usage of the categories of the Administrative Law, namely the executive authorities, state management, public management, public administration, in administrative legal acts. Although the above-mentioned categories are closely linked to each other, it is impossible to find a unanimous opinion on such issues as the scope, frontiers, contents or mutual relations of these categories. The third issue comprises discussion of the sense, meanings and the rightness of usage of the notions of institution, establishment and service that are used in standard administrative legal acts. This stimulus for such discussion was due to the absence of the undivided and well-established opinion on the usage practice of the mentioned notions as well as the lack of explanatory material on them. For these reasons the usage of the mentioned notions in legal documents is incoherent, unclear and inaccurate, which in turn generates ambiguity of usage in legal acts.