Paramos šeimai politikos prioritetai: Lietuvos atvejis
Šimkuvienė, Rasa |
Dačiulytė, Rūta | Recenzentas / Rewiewer |
Gražulis, Vladimiras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gruževskis, Boguslavas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Jagminas, Jonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baležentis, Alvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sudnickas, Tadas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šeimos transformacijos, gimstamumo mažėjimo, visuomenės senėjimo reiškiniai kelia naujus uždavinius paramos šeimai politikai, skatina keisti veiksmų kryptį, kelti kitus prioritetus, taikyti geriausią kitų šalių patirtį. Peržiūrint prioritetų veiksmingumą, tiriant naudojamų priemonių efektyvumą, vykdomas tobulinimas, siekiant reformomis taikliau ir efektyviau panaudoti šeimos paramai skirtas lėšas, pagalbą suteikiant toms šeimoms, kurioms jos labiausiai reikia. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos paramos šeimai politikos krypčių silpnąsias ir stipriąsias puses. Tyrime buvo apklausti Vilniaus miesto vaikų lopšelių-darželių auklėtinių tėvai. Duomenys rinkti anketinės apklausos būdu. Tyrimo rezultatų išvados: - Paramos šeimai politika Lietuvoje koncentruojasi ties finansine parama, kurios priemonės išvystytos plačiausiai, atsižvelgiant į vaikų skaičių šeimoje, neaplenkiant nedirbančių ir besimokančių moterų kategorijos, taip pat našlaičių ir įvaikintų vaikų. Tačiau piniginės išmokos, bei neapmokestinamųjų pajamų dydis, tam tikrai daliai šeimų nėra apčiuopiama parama ir nelengvina vaikų auginimo naštos. - Lietuvoje mažai dėmesio skiriama priemonių, padedančių derinti darbą ir šeimą, vystymui. Vaikų priežiūros įstaigos perpildytos, jų darbo kokybė bei darbo laikas neatitinka tėvų lūkesčių, nesudarytos sąlygos vaikų nuo 1 metų ir jaunesnių priežiūrai. Prastai išvystytos pradinių klasių mokinių dienos priežiūros paslaugos. Mažai galimybių dirbti ne visą darbo dieną arba pagal lankstų darbo grafiką, nors teisiškai tai įmanoma. - Darbo rinkoje į moteris žiūrima pro šeimyninių pareigų prizmę, jaučiama moterų, auginančių vaikus, diskriminacija. Šeimoje po truputį keičiasi tradicinis požiūris į moters ir vyro vaidmenis. Sutuoktiniai pasisako už dviejų darbo užmokesčių šeimos biudžetą, tačiau dominuojanti nelygybė šeimose dalijantis namų ruošos bei vaikų priežiūros darbus akivaizdžiai rodo, kad mūsų visuomenėje dar gajos patriarchalinės nuostatos. - Gimstamumo lygį įtakoja aukšti vaikų auginimo kaštai bei tėvų rūpestis dėl vaikų ateities. Parama šeimai labiau orientuota į pagalbą šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Tačiau vaikams augant didėja ir išlaidos. Svarbu vaikus ne tik išmaitinti, bet suteikti išsilavinimą, padėti įsitvirtinti visuomenėje. Esant toms pačioms pajamoms ir didesniam vaikų skaičiui atsiranda tikimybė šeimai nusmukti į žemesnį socialinį sluoksnį.
Transformations of family, a very low level of fertility, the phenomenon of society's aging raise new goals to family policies, stimulate to change the trend of the actions, to raise other priorities, to put into practice the best experience of other countries. Reconsidering the efficiency of priorities, studying the use of means there is carried out the improvement seeking to use more effectively funds, assigned to family support, rendering the assistance to those families which need it most. The aim of this research is to analyse the weakest and strongest points of the family policy in Lithuania. In this research there have been questioned parents of pupils of kindergartens in Vilnius city. The data have been collected by the questionnaire inquest. The conclusions drawn by the results of the research: In Lithuania the family policies is concentrated on financial support whose means are developed most widely considering the number of children in a family, non-working or studying women, also orphans and adopted children. But money payments and non-taxed incomes are not appreciable support for many families and do not make childbearing easier. In Lithuania there are not enough means which could help parents to combine work and family life. Childcare institutions are overcrowded, neither their quality, nor working hours do not satisfy parents, there are no conditions for public care of children under one year. In primary schools childcare service after classes is not developed very well, too. There is almost no possibility to work a part-time job or have more flexible work hours, although according the laws it should be possible . In the labour-market women are seen in the light of family responsibilities; childbearing women are discriminated. The traditional view on men's and women's roles in the family is changing. Spouses are for the family budget of two work-incomes but there is an obvious inequality in housekeeping and childcaring. It shows that in our society there still exists a patriarchal standpoint. The level of fertility is influenced by the high cost of childbearing and parents' care about the future of their children. The allowances in our family policies are more orientated into families bearing young children. But when children grow up the expenses for their maintenance increases. It is important not only to maintain the child but also to ensure his/her education, to help him/her to find his/her position in our society. Having the same incomes and growing up more children the family may come down to the lower social background.